Dapkūniškių bendruomenė - užsispyrusio savarankiškumo pavyzdys

Šiemetinė tradicinė popietė po darbų Dapkūniškiuose buvo kitokia - kaip rudens spalvų mozaika sudėliota iš kelių dalių ir įgavo gražų bendruomeniškumo atspalvį. Tądien pirmiausia gausiai susirinkta kaimo kryžkelėje, kur sueina  keliai į Balninkus, Anykščius bei Alantą. Čia pat rymantis akmuo nuo šiol nebus vienas, nes ant jo nutūpė ir buvo palaimintas ukmergiškio kalvio A. Janulio iškaltas kaimo pavadinimas. Pasirodo, pačių dapkūniškiečių mintis buvusi sutvarkyti šią vietą, kuri kažkada medžiais buvo apaugusi, apleista, o kitoje pusėje kelio, sakoma, kad dar kolūkio laikais ant išdžiuvusio medžio kabėjęs užrašas "Dapkūniškiai". Neaiški ir didžiulio akmens šalikelėje atsiradimo istorija - galbūt jis čia atgabentas dar melioracijos laikais, kad niekam netrukdytų... Dapkūniškių bibliotekininkė ir bendruomenės centro pirmininkė M. Ažubalienė kartu su aktyviais gyventojais dar pernai nutarė, kad reikia šią vietą sutvarkyti, o šiemet - pastatyti savų bei pravažiuojančiųjų akį džiuginantį užrašą, ilgaamžiškumo simbolį, bylojantį, kad ir čia, nors ir nutolusiame krašte, gyvenimas verda. Bendruomenės moterys sakė, kad bendromis jėgomis ir akmenis dėliojusios, atvežus žemių buvo gėlių pasodinta. Žinoma, dalis finansavimo paminkliniam kaimo įamžinimui skirta parašius projektą rajono savivaldybės skelbtame NVO konkurse, tačiau neįkainojamas ir savanorių darbas, o ir pačių žmonių finansinis indėlis buvęs. Todėl šventės metu įvardinta ne viena pavardė tų, kurie prisidėjo gražinant savo kraštą. Tai  Skobai, Narušiai, Ažubaliai, J. Pociūnienė su dukra Jūrate, P. Rinkevičius, A. Viburys, V. Gervinskienė, I. Persijanovas. Ypatingas ačiū sakyta A. Mackevičienei už aplinkos aplink akmenį suprojektavimą, o S. Ažubalio ir S. Gylio dėka užrašas pritvirtintas ant akmens. M. Ažubalienė tądien sakė suradusi dar vieną progą švęsti, mat lygiai prieš 360 m. Videniškių krikšto metrikų knygoje paminėtas Vilijočių kaimo gyventojas J. Dabkūnas, nuo kurio, kaip manoma, ir kilęs šio kaimo pavadinimas. Tad gausiai susirinkę dapkūniškiečiai, į savo gimtąsias vietas sugrįžę kraštiečiai, dosnūs ir ilgamečiai kaimo rėmėjai olandai, rajono valdžios atstovai stebėjo iškilmingą užrašo, kurį atidengė Balninkų seniūnė V. Pusvaškienė kartu su buvusia kaimo bendruomenės centro pirmininke I. Rinkevičiene ir M. Ažubaliene, palaiminimą (šią misiją atliko Balninkų klebonas V. Pabrinkis). Pasiklausius kraštietės S. Kairytės - Čirbienės eilių apie savo gimtąją tėviškę, susikibta rankomis bendrai dainai "Ąžuolai žaliuos", kurią užvedė kultūrinės veiklos vadybininkė A. Gribulienė, o naujasis kryžkelės simbolis apjuostas žmonių rankomis, taip išreiškiant bendrystę ir vieningumą. 

 

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 75 rugsėjo 30 d.