Visa vasara - vienas nesibaigiantis pleneras

Jau vienuoliktą vasarą Didžiokų koplyčioje dirbo tapytojas Vilniaus Dailės Akademijos Kauno dailės fakulteto dėstytojas Virginijus Kašinskas. Ši rotondinė raudonų plytų koplyčia lyg magnetas traukia menininkus. Čia bemaž dvidešimtį metų šeimininkavo ir kūrė žymus skulptorius, grafikas bei tapytojas Aloyzas Smilingis. Dabar koplyčia "nepaleidžia" V. Kašinsko. Kasmet menininkas čia nutapo ne mažiau aštuonių didelių drobių. Mat tiek kolonų darbams yra koplyčios salėje. Visada kažkas dar ir ant sienų būna pakabinta. Jau pripratome laukti "Didžiokų rezultato" - įspūdingų, į spektaklį panašių, vienišiaus menininko vasaros plenerų uždarymų. Tačiau šiemet buvo kitaip: tikrai įspūdingu renginiu tapo V. Kašinsko parodos "Protėvių kelias" atidarymas Etnografinėje sodyboje Kulionyse. O į laikiną koplyčios dirbtuvę tapytojas įsileido privačiai. 

Vis galvoju, koks šventas menininkų  darbas yra "pažadinti buveines", tuos gražiausius, reikšmingiausius mūsų krašto pastatus, kurie daug metų stovi tušti. Štai atsiveria sunkios koplyčios durys, laipteliai į viršų... ir nuščiūvi iš nuostabos: prieš akis dar nuo teptukų prisilietimų virpančios aštuonios didžiulės drobės.

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 69 rugsėjo 9 d.