Kai kalba menas...

Tikro meno nei paaiškinsi, nei aptarsi iki galo. Jį galima jausti... O ką reiškia ,,jausti"? Žiūrovas ar klausytojas panyra į save, savo dvasinę gelmę tiek, kiek joje skaidru. Kiekvienąkart lyg atsimušdamas į kažką ,,kietą", ką reikia išjudinti, pastūmėti, kad gelmė toliau vertųsi... Nenuostabu, kad, vienos ir tos pačios muzikos klausantis, vienam ašara skruostu nurieda, kitą žiovulys ima... Spalio 18-ąją Balninkų muziejaus filialo darbuotojai Danutė ir Balys Grigai kalbino dailininką Zenoną Stepanavičių ir susirinkusiems padėjo suprasti akvarele atliktų darbų sudėtingumą ir paprastumą, grąžinti menininką į pradžių pradžią: kada ir kaip gimė pirmieji darbai, kaip gimsta dabar.  Pasirodo, dailųjį meną dailininkas ,,pamėgo" tada, kai buvo panašaus amžiaus į jauniausią parodos lankytoją - kai jau laikė rankoje priemonę, kuria galėjo palikti popieriuje kažkokius ženklus. Prisipažinęs esąs uždaras ir tylus ,,siela ir kūnu" panyra ten, iš kur širdis diktuoja, o ranka vedžioja tuos ,,ženklus". Dažniausiai, kai išveža šeimyną grybauti ar uogauti, pats pasiima dažus, su kuriais niekada nesiskiria... Z. Stepanavičiaus darbuose tokie ženklai kiekvienam pažįstami ar atpažįstami - medis, kelias, kaip ėjimo, kelionės simbolis, labai dažnas paveiksluose. Ilgėliau autorius stabteli ties darbu, kurio detales nesunkiai atpažįsta abu joniškiečiai - jis, Zenonas, ir kolega, jaunesnysis draugas Regimantas B. Abu šiltais prisiminimais apgaubia kalnelį, nuo kurio, grįždami iš studijų, pirmiausia pamatydavo žiburį namų lange... Laukia... ,,Širdis daužosi. Ir lauki tos akimirkos pats..."- atvirauja jau žilstelėję kraštiečiai. Yra ir kitų ženklų, susijusių su istorija. Tai nugriautų sodybų - trobų, ūkinių pastatų - lengvai atpažįstamos durys, sienojai, langai... Tikriausiai 21 amžiaus jaunuolis dažnai pamąsto: kas ten traukia?

Panirkim į dar senesnį klodą: iš dainų atskamba panašūs ženklai - ,,takeliai", ,,keleliai", “dvareliai", ,,zerkoliniai langeliai..." Žinom, kokie ,,dvareliai" augino lietuvaičius. Ir supranti: tai  santykių tarp artimųjų išraiška. Išlydėjimai ir atsisveikinimai, laukimas, kai ,,prastovėjom kalne duobelę ir prarymojom uosio tvorelę..."

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 83 spalio 28 d.