Prie kūrybos šaltinio

Sigutė Lisauskienė

Balta Pilnatis
Baltai, baltai
jausmus užklojo sniegas.
Lengvu atodūsiu
atplaukia šviesios mintys.
Vėl pilnatis...
Ir man vėl nesimiega.
Žvaigždė lange-
vidurnakčio šauklys.
Dėliojas posmai
padriki, beprasmiai.
Tyloj šaukiu,-
manęs tu negirdi. 
 
Rudeniui
Neišduosiu tavęs,
kai ateisi lietum spalio naktį žvaigždėtą apgobęs,
sidabru pasipuošęs nuvytusioj pievų žolėj.
Lauks tavęs
Mano dienos vienodai nuobodžiai spalvotos,
Kol šiurensi po kojom aukso kilimu parke beržų.
 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 102 gruodžio 29d.

 

Komentarai 

Komentarų nėra

Rašyti komentarą



Apsaugos kodas
Įveskite atsakymą