Apie skaudų mūsų istorijos tarpsnį - po Sovietų Sąjungos įvykdytos okupacijos sekusią tautos tremtį - parašyta daug. Kiekvieną Lietuvos kampelį palietė ši tragedija, sunkiai rastume nenukentėjusią nuo jos šeimą, todėl vadinti sovietų vykdytą tremtį genocidu - tinkamiausias žodis. Neaplenkė tremtis ir Alantos krašto žmonių. Savo artimųjų skaudžias istorijas ir pasakojimus Alvira Žvinienė sudėjo į savo naująją knygą „Danguje ieškojau Lietuvos“.
Daugiau skaitykite „Vilnies“ Nr. 70 rugsėjo 13 d.