Molėtų progimnazijoje įsikūręs Menų mokyklos Dailės skyrius praėjusį penktadienį sulaukė gražaus būrio svečių iš Ludzos, Latvijos. Tarpininkaujant molėtiškei tautodailininkei D. Stalauskienei, su kuria ir susisiekė latviai, beje, prieš gerą dešimtmetį jau viešėję pas mus, kūrę bendrus plenerus su A. G. Černiūte ir kitais Molėtų menininkais, ir dabar sumanę vėl čia atvažiuoti ir dar ne tuščiomis, o su Ludzos menų mokyklos mokytojų ir mokinių darbų paroda. Dalia sakė pasiūliusi Dailės skyriaus mokytojai L. Dieninei latvių meno kūriniais papuošti skyrių, o šiai taip kilo idėja įkurti "Meno koridorių". "Skyriaus koridoriaus sienos iki šiol buvo tuščios, todėl kolegų latvių pasiūlymas atvežti ir pristatyti parodą mums labai patiko.
Lietuvos liaudies kultūros centras šiais metais jau dvyliktą kartą iniciavo respublikinės liaudies meno parodos rengimą. Spalio 4 dieną Utenos kraštotyros muziejaus padalinyje Vytauto Valiušio keramikos muziejuje atidaryta apskrities konkursinė liaudies meno paroda, tuo pačiu vyko tautodailininkų laureatų pagerbimo šventė, skirta Lietuvos tautodailininkų sąjungos įkūrimo 50-mečiui "Aukso vainikas-2016". Tarp Utenos apskrities kūrėjų darbų, pristatančių vaizduojamąją ir taikomąją liaudies dailę, po penkis kūrinius pristatė ir mūsų rajono tautodailininkai. Vaizduojamąjį liaudies meną: molėtiškės tapytojos Stasė Leišienė ir Elena Petrauskienė.
Praėjusį sekmadienį molėtiškiai bei svečiai iš įvairių Lietuvos miestų susirinko į nemokamą ekskursiją po Molėtus. Tokios iniciatyvos ėmėsi "Gatvės gyvos" - organizacija, rengianti ekskursijas po įvairias Vilniaus vietas. Vykdydami projektą "Kultūroje mažų nėra. Gatvės gyvos Lietuvos miesteliuose" jie atkreipė dėmesį į Molėtus ir į juose gyvenančią jauną gidę Austėją Lovčikaitę, kuri labai apsidžiaugė galimybe pristatyti savo gimtąjį miestą susidomėjusiems vietos gyventojams ir miesto lankytojams.
Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje rudens lygiadienio proga atidaryta Utenos kraštotyros muziejaus verpsčių paroda, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas vedė netradicinę paskaitą "Pasaulio medžio slėpiniai". Joje prisiminta verpsčių paskirtis, prasmė ir esmė kiekvienuose namuose, svarstyta, kad šiais laikais jaunimas apie verpstes geriausiu atveju sužino tik iš vadovėlių, tačiau retas kuris žino, kaip jomis reikia verpti ar ką senovės lietuviams verpstės reiškė, kada ir kam jos buvo dovanojamos. Paskaitos metu J.Vaiškūnas dėmesį atkreipė į tai, kad verpimas buvo laikomas vienas iš seniausių amatų, o verpstės būdavo randamos ko ne kiekvienuose namuose.