Tikro meno nei paaiškinsi, nei aptarsi iki galo. Jį galima jausti... O ką reiškia ,,jausti"? Žiūrovas ar klausytojas panyra į save, savo dvasinę gelmę tiek, kiek joje skaidru. Kiekvienąkart lyg atsimušdamas į kažką ,,kietą", ką reikia išjudinti, pastūmėti, kad gelmė toliau vertųsi...