Karantinas visiškai paralyžiavo kultūrinį gyvenimą, kuris atsinaujinspagal dabar viešai beriamas prognozes dar labai negreitai - karantino sąlygas švelninant, kultūrinė veikla atsinaujins paskiausiai. Kaip Molėtų kultūros įstaigos dirba karantino sąlygomis ir kokios veiklos vyksta, kalbėjęs rajono savivaldybės kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Gintautas Matkevičius sakė, kad darbas įstaigose vyksta, bet visos įstaigos pasiilgo artimesnio bendravimo su savo lankytojais, skaitytojais, žiūrovais...
Viešosios bibliotekos direktorė Virginija Raišienė pasakojo, kad 22 kaimo bibliotekininkės dirba savo darbo vietose, tvarko fondus, nurašinėja knygas, kuria įvairias virtualias edukacijas, nuotolinius mokymus, bendrauja telefonu ir virtualiai su savo bendruomenių žmonėmis, dalino jiems apsaugines kaukes.
Nors sekmadienio rytmetis, pasitikęs visus smagiu sniego pliūpsniu, nieko gero nežadėjo, bet, saulei aukščiau pakilus ir įsidienojus, nušvito saulė, visus kviesdama dirstelėti pro langus. O čia, Molėtų miesto daugiabučių kiemuose įsikūrė Molėtų kultūros centro žmonės, nutarę pasekti gražiu vilniečių, rengiančių koncertus balkonuose, pavyzdžiu ir karantine nuobodžiaujantiems molėtiškiams surengti koncertą.
Molėtų Tautodailininkų draugijos pirmininkė Alina Baranauskienė informavo, kad šiuo metu draugijoje yra 48 nariai, kas mūsų kraštui yra nemažai. Nepaisant to, visada laukiami naujokai, o ypač - jaunimas. Norėdami prisijungti prie tautodailininkų menininkai turėtų pateikti savo kūrybos biografiją ir įsipareigoti dalyvauti bendrai organizuojamose parodose.
Dar mokytojos lituanistės šviesios atminties Aldonos Urbonienės, aktyviai dalyvavusios rajono literatūriniame gyvenime, o tam tikra prasme ir padėjusios jį formuoti, „Umbrasinėmis“ pavadinta Molėtų rajono Kazio Umbraso literatūrinė premija, regis, ir vėl keičia savąjį veidą. Nuo 1994-ųjų, kai Molėtų rajono literatų bendruomenė, rajono Kultūros ir švietimo skyrius, minėdami Kazio Umbraso 85-erių metų sukaktį, siekdami pagerbti šio krašto žmogaus, gimusio Bajorų kaime (dabartiniai Kijėliai), mokslinį ir kūrybinį palikimą, inicijavo tuometinę valdžią įsteigti jo vardo literatūrinę premiją, ne kartą keitėsi šventės vieta ir data, komisija, laureatai ir dalyviai bei rajono vadovai, įteikdavę nominuotiesiems vardinius diplomus.