Moters dienos proga Etnokosmologijos muziejuje atidaryta žinomiausio Molėtų krašto fotografo, kūrėjo Jono Danausko fotografijų paroda “Takeliu per Lietuvą“. Nuostabioje aplinkoje Juodėnų kaime gyvenantis fotomenininkas nepailsdamas keliauja po Lietuvą, foto akimirkose sustabdydamas jos gamtos grožį, pastatų išskirtinumą, miestelių patrauklumą, miškų paslaptingumą, pievelių paprastumą, - žodžiu – kraštą, kuriame gražūs ir žmonės, ir aplinka. Jonas Danauskas iliustravo per šimtą knygų ir kitų leidinių apie įvairius Lietuvos regionus, surengė ne vieną personalinę parodą...
Praėjusio penktadienio vakarą į Molėtų kultūros centro salę visus molėtiškius sukvietė šaunus Molėtų gimnazijos jaunimas, jų draugai bei režisierė Jolanta Žalalienė. Gimnazistai visuomenei dovanojo koncertą, skambiai pavadintą "Yra tokia šalis", skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Koncerte skambėjo gimnazijos choro ir etnografinio ansamblio atliekamos dainos, aidėjo smuikininkių trio, dovanotos melodijos.
Tradiciškai kovo mėnuo molėtiškiams dovanos daug gražių susitikimų, renginių ir patyrimų. Pirmąjį kovo savaitgalį ne tik sostinėje, bet ir Molėtuose šurmuliavo Kaziuko mugė. Didesnių ar mažesnių mugių buvo ne viena, į renginius kvietė ne tik seniūnijos, bet ir mokyklos, darželiai. Pavasarėjant plačiai savo duris lankytojams atvers Molėtų viešoji biblioteka – čia visus kovo pirmadienius vyks edukaciniai užsiėmimai „Papuošalai iš karoliukų“, antradienių vakarais - protmūšis „Auksinis protas“, trečiadieniais - edukaciniai užsiėmimai „Mokausi kalbos bibliotekoje“. Pirmąjį antradienį biblioteka kvies į Rolandos Šliažienės seminarą „Kitoniškumas ir tolerancija.
Negausi dalyviais, bet paįvairinusi kasdienybę Molėtuose, Jaunimo aikštėje penktadienį nušurmuliavo tradicinė Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos (ŽNS) rengiama Kaziuko mugė. Molėtų krašto ŽNS pirmininkė Marytė Baliūnaitė apgailestavo, kad dėl šaltuko beveik dešimt prekybininkų neatvažiavo į Molėtus, tačiau dar dešimt mugės dalyvių įsikūrė aikštėje.
Lietuvos teritorijoje jau pirmykštė bendruomenė buvo pradėjusi auginti javus, vėliau galvijus ir taip buvo pradėta eiti agrarine kryptimi. Žmonės, gyvenę tuo laikmečiu, maistui naudojo sėklas, grūdus bei juos pradėjo grūsti grūstuvėse, o vėliau trinti akmenimis, iki buvo sugalvota iš akmens nukalti girnas ir jomis smulkinti sėklas, grūdus.
Sumaltus miltus maišė su vandeniu prie kūrenamo laužo ir užtiškusi ant įkaitusio akmens skysta masė iškepė. Ją nuėmus, iškepta masė patiko žmonėms ir jie ėmė kepti iš jos blynus iki buvo prieita kepti storesnius kepinius.