

Turbūt jau treti metai ir kiekvieną sezoną lyderiauja Delios Owens romanas ,,Ten, kur gieda Vėžiai“. Tad šiąja prasme nebūtų nieko naujo molėtiškių pasirinkimuose. Panašiai yra nutikę ir su amerikietės Dianos Chamberlain kūryba. Jos romanai taip pat metai po metų karaliauja molėtiškių populiariausių knygų dešimtukuose. Skirtumas tik tas, kad keičiasi romanų pavadinimai. Šįkart jos romanas „Mūsų melas“ yra pirmoje sausio dešimtuko vietoje, o kalbant apie visą žiemos sezoną – antroje.
Kovo vakarais ryškiausios žiemos žvaigždės jau krypsta link vakarų horizonto. Su žiemišku dangumi ruošiasi atsisveikinti Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijumi, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietyno žvaigždžių spiečiumi bei įspūdingieji Dvyniai su išsiskiriančiomis Kastoro ir Polukso žvaigždėmis. Didysis šių ryškių žiemos žvaigždžių ratas, susispietęs apie Oriono žvaigždyną, jau ruošiasi užleisti vietą ne tokioms šviesioms vasaros žvaigždėms.

Pradėti reiktų nuo pašmaikštavimo, kurį išgirdau rinkimų naktį vienoje iš būstinių. Jį vyresnės kartos žmonės žino, nes buvo dar mokykloje priversti „iškalti“, o jo pradžia buvo „ateina genijai ir vėl išnyksta...“, o pabaiga – dabar jau molėtiška – atėjo konservatoriai visiems laikams... Taip bent jau kol kas taip atrodo. Tai – ne kažkokia piktdžiuga, tai – įvertinimas, pirmiausia – rinkėjų ir rajono gyventojų. „Mes galime mėgti ar nemėgti mero ar jo komandos, ne visiems jų sprendimams pritarti, bet reikia pripažinti, kad jie padarė rajonui daugiau, negu visi, kartu sudėjus, prieš tai buvę rajono vadovai.