Prasidėjo įprastas, vėsus ir drėgnokas ruduo. Belieka tikėtis bobų vasaros- saulėtų dienų, papuoštų voratinklių gijomis. O politikoje- tikras karštymetis, iš karto pasiekęs įmanomą maksimumą. Nepadėjo ir prezidentės kvietimas darnesniam darbui. Seime- tikros politinės grumtynės, karas be pabaigos ir galimų paliaubų: vėl naujos komisijos, tyrimai, skundai, balsavimų boikotas, sandėriai dėl postų.

Skaityti daugiau...

 Po karščių, liūčių ir gąsdinančių škvalų atėjo vasaros finalas. Lyg paslapčia dingo gandrai. Rūkai, vėstantys vakarai ir iki popiečio nenudžiūstanti rasa primena rudens alsavimą. Gamtoje įprastas metų laikų virsmas, permaina, aprimimas.
 Lietuvos politinis kraštovaizdis ir rugpjūtį buvo alinamas įtampos, peštynių, politikų apsipešiojimų. Tebesitęsia valstiečių ir konservatorių nesibaigianti ir vargu ar kada pasibaigsianti dvikova. Kaip geroje politinėje vendetoje, tik ne krauju, o nepakantumu vieni kitiems grūmoja. Valstiečių vyriausiasis viešai pareiškia, kad jis neapkenčia Kubiliaus, kad jam ir rankos nepaduoda.

Skaityti daugiau...

 Liepa- atostogų įkarštis: tuštėja įstaigos, aptilo Seimas, akivaizdžiai nyksta transporto kamščiai Vilniuje, gausėja turistų rajonuose. Ši vasara ideali atostogoms: saulė, karštis, epizodiški lietūs. Tik džiaukis ir mėgaukis.
 Liepos pradžioje turėjome visi patirti nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio džiugesio kulminaciją, išsiliejusią  daugiatūkstantinėje  Dainų šventėje ir visus pasaulio lietuvius telkiančioje „Tautiškos giesmės“ gaidoje. Šiaip šis džiaugsmas buvo mokamas ir gan brangus: susimokėk arba stebėk iš pašalio. Gerai, kad Lietuvos televizija transliavo pagrindinius šventės renginius. O Molėtų Vilniaus gatvės medžiai  entuziastų dėka pražydo trispalvėmis: kaip paprasta ir gražu.

Skaityti daugiau...