Privalomas matematikos egzaminas: už ir prieš

Liepos pabaigoje, kol mokytojai ir mokiniai ramiai atostogavo, Švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą dėl privalomo matematikos egzamino įteisinimo nuo 2016 metų. Savo parašu ministras įteisino naują tvarką: į valstybės finansuojamas vietas kolegijose ir universitetuose norėsiantys stoti kandidatai papildomai turės būti išlaikę matematikos brandos egzaminą. Tiesa, ši tvarka negalios tiems, kurie savo ateitį ketina sieti su menų studijomis... Iki šiol švietimo sistemos bendruomenėje dėl naujovės kyla įvairiausių  diskusijų. Vieni nesuvokia, kodėl taip skubiai ir dar per atostogas priimtas šio egzamino įteisinimas, kiti samprotauja, jog dėl privalomojo matematikos egzamino padaugės darbo nelegaliai dirbantiems korepetitoriams. Esama ir manančių, jog matematikos žinios neabejotinai reikalingos ne vienu gyvenimo atveju. Ką apie tai mano molėtiškiai?

Nijolė Kimbartienė, Kultūros ir švietimo skyriaus vedėja:

-Daug diskusijų apie numatomą privalomą matematikos egzaminą atsirado dėl to, kad iki šiol neaiškiai nušviestos visos aplinkybės. Iki šiol abiturientai laikė vieną privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį bei mokyklinį egzaminus bei vieną pasirenkamąjį. Iš viso buvo galima rinktis ne daugiau šešių egzaminų. Nuo 2015 m. mokiniai, pretenduojantys į pirmosios pakopos ir vientisų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose, turės būti išlaikę ne tik minėtą privalomąjį egzaminą, bet ir užsienio kalbos - anglų, vokiečių ar prancūzų egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. O 2016 m. įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į pirmosios pakopos ir vientisų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas turės būti išlaikę dar ir matematikos brandos egzaminą, jei abiturientai pretenduoja į visų sričių (išskyrus menų) koleginių ir universitetinių studijų programas. Pretenduojant į  humanitarinių mokslų studijas minėtas egzaminas turės būti laikomas ne žemesniu nei patenkinamu pasiekimų lygiu, o pretenduojant į socialinių, biomedicinos, fizinių bei technologijos mokslų studijų sričių programas - ne žemesniu nei pagrindiniu pasiekimų lygiu. Tiems būsimiems studentams, kurie nepretenduos į pirmosios pakopos ir vientisų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, minėti užsienio kalbos bei matematikos egzaminai nebus privalomi.

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 89 lapkričio 18 d.