Melioracijos statinių nusidėvėjimas didėja, o lėšų remontui... mažėja

 Dėl melioracijos statinių būklės kylančios problemos, kurias prieš keletą metų buvo lyg ir bandyta spręsti valstybiniu lygiu bei  viltasi, kad  dalis šių įrenginių bus tvarkomi žemės valdų savininkų  gaunant paramą  pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę "Pelno nesiekiančios investicijos", vėl atsidūrė užribyje, nes valstybės skiriamų lėšų mažėja, o patys ūkininkai ne itin sparčiai imasi prižiūrėti melioracijos statinius.  Todėl  "ant bangos" buvusi problema atslūgo, tačiau po žeme esantys įrenginiai  apie save primena - melioracijos grioviai virsta tyvuliuojančiais ežerėliais,  šlapynėmis tampa ištisi  ganyklų ar pievų plotai... Dalis melioracijos statinių lūžta  ar yra sugadinami   dėl neatsakingo  žmonių požiūrio, nemažai užtvindytų  vietovių  yra dėl  bebrų "nenuilstamo darbo", tačiau kita vertus, melioracijos įrenginiai nėra amžini ir jų priežiūra  turi būti nuolatinė. Molėtų rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Gintautas Žiukas sakė,  kad šiemet savivaldybei   buvo skirta  per  300 tūkst. Lt valstybės investicijų - tiesioginių išlaidų melioracijos statinių priežiūrai.  "Tai palyginti nedidelė suma, nes,  tarkime,  2008 metais  buvo skirta  per  800 tūkst. Lt," - kalbėjo vyr.  specialistas, pridūręs, jog ankstesniais metais prioritetu buvo  drenažo remontai. Šiemet  vienas iš  prioritetų   - griovių remontas, susijęs su  Kaimo plėtros programos  priemone - pelno nesiekiančiomis  investicijomis.  Tai yra,   ūkininkams,  kurie patys susitvarko griovius ( iškerta krūmus, bei 5 metus prižiūri griovį, jį šienauja, ardo bebrų užtvankas ir t.t.),  atliekame griovių  remonto darbus. Kitaip tariant, kurie tvarkosi patys,  jiems padeda ir valstybė.

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 85 lapkričio 4 d.