Alantos kapinių plynė - ir kraštiečių vertinimuose

Vakar Alantoje būta sujudimo - rinkosi bendruomenė kalbėtis apie iškirstus kapinėse medžius, tartis, kaip spręsti problemą, ką daryti toliau... Apie seniūno sprendimu, aiškinant gautais leidimais ir atsakingų specialistų  pritarimais, iškirstus medžius ir dėl to kilusią diskusijų banga jau rašėme. Šiuokart redakciją pasiekė ir kraštiečių nuomonė. Ją mums, kaip pats rašo,  pagal kilmę molėtiškis, gyvenęs Alantoje, inži-mierius architektas Albertas La-mauskas, prisipažinęs, kad  teko  nemažai dirbti kraštovaizdžio tvarkymo planavimo sityje, todėl tiesiog  negalįs neatsiliepti į Alantoje vykstančius ginčus dėl kapinių medžių  kirtimo bei tvarkymo eigos.

Alantoje sujudimas: kapinių patvoryje guli suguldytos nupjautų  liepų rietuvės. Gražiai praeitą vasarą žaliavusi vakarinė kapinių apsauginė juosta pavirto malkomis. Alantiškiai ėmė karštai ginčytis dėl to, ar čia gerai viskas daroma. Vieni piktinasi, kiti sako: gerai, kam  tie medžiai. Įsiliepsnoję ginčai liudija  vieną labai skaudų dalyką - požiūris į aplinką tapo perdėm utilitarus. Žinoma, persenusius bei ligotus medžius kirsti reikia. Tačiau pradėti kirtimo darbai parodė, kad dėl nepatyrimo ar aplaidumo seniūnija čia sprendžia vien komunalinius uždavinius. Plyni kirtimai nykiai atrodo. Po kirviu pateko dalis medžių, kurie nebuvo seni ar ligoti. Kraštovaizdis darkomas. Darbai iš anksto nebuvo aptarti su vietos bendruomene. Neieškota bendro sutarimo dėl kapinių teritorijos priežiūros ir valymo darbų. 

Svarbiausia, neatsižvelgta į tai, kad viskas, kas daroma ir tvarkoma, sudaro aplinkos, kurioje gyvename ir dirbame, vaizdą. 

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 25 kovo 27 d.