Deklaruojamoji žemės reformos pabaiga dar nešviečia

Neseniai įvykusioje rajono mero surengtoje vaizdo konferencijoje, kurioje buvo atsakyta į gyventojų užduotus klausimus, nemažas jų pluoštas teko Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus vedėjai Vitai Vilūnaitei. Nors skyrius ir nėra rajono savivaldybės kompetencijai priskiriama įstaiga, bet jis sprendžia aktualius gyventojų žemės reikalus, teikia aktualią informaciją apie besitęsiančią žemės reformą ir nuolat aktyviai bendradarbiauja su vietos savivalda. Vedėja atsakė ir į keletą "Vilnies" klausimų.  

-Kaip manote, ar pakanka žmonėms žinių ir informacijos apie žemėtvarkos aktualijas. Kas jus, jau nemažai metų dirbančią Molėtuose, vis dar stebina arba nuteikia pozityviai?

-Manau, kad šiais laikais, kai viskas greitai keičiasi, žmonėms žinių dažnai trūksta. Tą liudija vis dar didelis interesantų srautas skyriuje. Aktualią informaciją skelbiame  Nacionalinės žemės tarnybos internetiniame puslapyje, skelbimų lentose, informuojame laiškais. Be abejo, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, labai svarbu išgirsti gyvą žodį arba perskaityti naujienas laikraštyje. Liepos mėnesį bus penki  metai, kai dirbu Molėtuose.  Mane vis dar stebina nuostabi šio krašto gamta bei  pakankamai ramūs, nuoširdūs ir paprasti žmonės. Pozityviai nuteikia kolegų atsidavimas darbui - nemažai jų dirba negailėdami savęs, viršydami įprastinę darbo dienos trukmę ir stengdamiesi atlikti visas vadovybės mums pavestas užduotis.     

-Mūsų kraštas anksčiau dažnai nuskambėdavo įvairiomis interpretacijomis apie tai, kaip, prisidengę ūkininkais, paežerėse kuriasi "piniguočiai" arba "pareigų" žmonės, okupuodami prieigas prie vandens telkinių, pastaruosius netgi paversdami, pavyzdžiui, tik licencijuotos žvejybos (kalbama apie Malkesto ežerą) vietomis. Ar dabar esama tokių atvejų, ar sukurta užkardymo sistema?

-Turbūt pats faktas, kad prie vandens telkinių kuriasi tokie žmonės, nėra blogybė - tame yra ir teigiamų dalykų (plėtojasi verslas, atsiranda darbo vietų ir pan.). Ko gero, visuomenę piktina nederamas elgesys - uždaryti keliai, užtvertos tvoros, neleidžiama ilsėtis pakrantėje ar žvejoti vandens telkinyje. Laisvos valstybinės žemės plotų prie vandens telkinių nebėra jau keletą metų, todėl žemės privatizavimo procesas pakrantėse nebevyksta. Jeigu ir atsiranda nauji savininkai šiose teritorijose, tai tik įvykus privačios žemės perleidimo sandoriams. Be to, privatizavimo procesas vyksta griežtai laikantis Žemės reformos įstatyme nustatyto eiliškumo, o parengtus žemėvaldų projektus tikrina atskiras Nacionalinės žemės tarnybos padalinys, kuris ir prižiūri, ar tikrai tinkamai laikomasi teisės aktų reikalavimų.  Turbūt dažną iš mūsų nemaloniai nuteikia tvoros vandens telkinių apsaugos juostose, dėl kurių poilsio tikslais negalima patekti prie vandens tekinių.  Žemės ūkio ministerijos pavedimu šįmet tikrinsime tokias vietoves ir nustatę pažeidimus informuosime aplinkosaugininkus dėl galimų pažeidimų ir nuobaudų skyrimo pagal ATPK. Viena iš mūsų funkcijų yra sprendimų priėmimas dėl leidimų išdavimo naudoti žvejybos plotą vandens telkiniuose. Sprendimų išdavimo klausimus reglamentuoja Mėgėjų žvejybos įstatymas.

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 24 kovo 24 d.