Mūsų istorijoje birželis tragiškai juodas

Valentinas STUNDYS 

Neketinau rašyti, bet kelios sutapusios aplinkybės paskatino suskubti apmąstyti  mūsų nesenos istorijos faktus. Pirmiausia tiesiog negalime būti mankurtais, t.y. žmonėmis be istorinės atminties, be savo šeimos, savo  genties, savo žemės, savo tėvynės praeities prisiminimo. 

  Šiuolaikiniame pasaulyje, besigviešiančiam naikinti  tautų įvairovę ir jų savitumą, pirmenybę teikiančiam asmens teisėms ir jo individualizmo saviraiškai, kiekvienas tampame savo tautos likimo liudytojais ir atminties saugotojais. Ne tik todėl, kaip rašė Dž. Santajana, amerikiečių rašytojas, filosofas, kad tie, kas nežino praeities, yra pasmerkti ją pakartoti. Pirmiausia ir svarbiausia, kad mes kiekvienas esame savo tautos, savo valstybės istorinio kelio dalyviai, atsakingi už jos ateitį, už jos gyvybingumą.

   Reikšmingas prezidento A.Smetonos pastebėjimas, kad praeities dvasia ir praeities aukos įgalino mus atkurti savo nepriklausomą valstybę, o tos praeities ir šių dienų junginys mus turi paskatinti Lietuvos ateitį kurti taip, kad ji būtų gaji, ištverminga ir atspari prieš visokius pavojus ir netikėtumus. Taigi mūsų asmeninė atsakomybė yra lemianti atminties ir vertybių perspektyvą.

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 46 birželio 12 d.