Viskas niekada nebūna prarasta

L. Kačinsko teigimu, pacientai neretai slepia savo diagnozę nuo namiškių, nes bijo diagnozę pripažinti patys sau.

Ar kada pastebėjote, kad būdami prastos psichologinės būsenos neretai jaučiate fizinius kūno skausmus ir simptomus? Taip yra dėl to, nes emocinę ir fizinę sveikatą sieja tiesioginis ryšys – smegenys perduoda signalus į kūną, todėl prasta psichologinė būklė turi didžiulę įtaką žmogaus fizinei sveikatai.

Apie tai, kodėl dažniausiai pasitaikantys liekamieji onkologinių ligų reiškiniai yra psichoemociniai ir kodėl svarbus holistinis požiūris, kalbamės su gydytoja onkologe-chemoterapeute doc. dr. Sigita Liutkauskiene ir psichiatru Leonu Kačinsku. Jų teigimu, stabili emocinė būklė gali pakeisti ligos eigą.

Neužsiimkite savidiagnostika

Bet kuris pacientas, lyginant su kitu asmeniu, turinčiu identišką diagnozę, serga skirtingai. Kiekvienam iš jų būdinga individuali ligos eiga, skirtingi pašaliniai gydymo reiškiniai, kurie priklauso nuo gydymo rūšies ir paciento individualių savybių.

„Bendras silpnumas, greitas nuovargis, energijos trūkumas, nepaaiškinamas išsekimas, prakaitavimas ir svorio kitimas yra signalai apie organizme vykstančius pavojingus procesus. Tai yra visiems lėtiniams susirgimams būdingi fiziniai simptomai, bet remiantis vien jais nustatyti ligos neįmanoma.

Tai noriu pabrėžti būtent dėl to, kad atsiradus bet kokiam simptomui žmonės priežasties ieško internete ir remiasi ten rasta informacija, užsiima savidiagnostika be išsamių tyrimų. Tiksliai simptomų atsiradimo priežasčiai nustatyti būtina pirmiausia šeimos gydytojo, o vėliau galbūt ir kito specialisto konsultacija“, – kalbėjo gydytoja onkologė-chemoterapeutė S. Liutkauskienė.

Slepia turimą diagnozę

Nuo kasdienybėje jaučiamos įtampos gali pakilti kraujospūdis, suprastėti miego kokybė ar net atsirasti nemiga. Pasitaiko atvejų, kai dėl jaučiamo streso sutrinka žarnyno veikla.

Psichiatras L. Kačinskas yra įsitikinęs: psichologiškai stiprūs žmonės gali lengviau žengti ligos keliu. Dėl šios priežasties psichologinės sveikatos nustumti į antrą planą nevertėtų.

Gydytojo nuomone, žmogus, kuris geba laikytis tinkamu fizinės ir emocinės sveikatos balansu grįstos dienotvarkės, šių problemų dažniausiai neturi. Nesant šitos tvarkos, nebus ir teisingos kūno reakcijos į aplinką.

Pasak psichiatro, tai yra gebėjimas tvarkytis su savimi, tokiu atveju savos emocijos padeda išlikti sveikesniam.

„Būna, kad išsityrę žmonės sužino, kad serga. Kartais jie to nesako savo namiškiams, nes nenori jų išgąsdinti ir nuliūdinti. Taip žmonės siekia kaip įmanoma labiau nutolinti fakto pripažinimą pačiam sau.

Diagnozės žinojimas reiškia, kad pavyko rasti bėdą ir pritaikyti efektyviausius jos sprendimo būdus“, – kreiptis pagalbos ragino L. Kačinskas.

Jis dalijosi ne tik profesinėmis žiniomis, bet ir asmenine patirtimi, įrodančia, kokia svarbi yra psichologinė sveikata. Prieš daugiau nei šešerius metus L. Kačinskui buvo diagnozuota onkologinė liga ir paskirtas atitinkamas gydymo metodas. Žinojimas, kad jo sveikatos problemos yra rastos ir sprendžiamos profesionalų, psichiatrui suteikia pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis.

Svarbus teisingas požiūris

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vėžys yra antra didžiausia mirties priežastis visame pasaulyje. 2022-aisiais pasaulyje buvo nustatyta apytiksliai 20 mln. naujų vėžio atvejų, mirė 9,7 mln. žmonių.

Nepaisant to, L. Kačinskas pastebi visuomenėje vyraujantį įsitikinimą, kad onkologinės ligos yra išskirtinės. Anot specialisto, apie onkologines ligas suformuota stigma yra neteisinga.

„Sloga taip pat gali būti mirtina liga. Išsivystęs sinusitas gali komplikuotis į sepsį ir žmogus gali mirti. Svarbu, koks yra asmens požiūris į gyvenimą“, – dėstė pašnekovas.

Psichiatras tikino: būtina formuoti žmogaus gebėjimą suvokti situaciją teisingai.

„Neretai užuot džiaugęsis, kad pavyko paskirti gydymą, žmogus išsigąsta dėl rytojaus

ir įsitikina, kad jam liko gyventi labai mažai laiko“, – sakė psichiatras.

Dėl šios priežasties dažniausiai pasitaikantys liekamieji onkologinių ligų reiškiniai ir yra psichoemociniai. Tai gali būti nerimas dėl savo ateities, kuris pasireiškia pakartotinio susirgimo baime, ir nerimas dėl vaikų bei kitų artimųjų ateities. Visa tai gali sukelti rimtesnių psichosomatinių būklės sutrikimų, pavyzdžiui, nemigą, depresiją, panikos atakas ar kt.

Fizinis simptomas nėra ligos diagnozė

Didžiausias fizinės ir emocinės sveikatos, jėgų nuokrytis jaučiamas organizme išplitus piktybiniam navikui. Tačiau S. Liutkauskienė užtikrino – nėra nė vieno fizinio simptomo, kuriuo remiantis būtų galima tiksliai diagnozuoti piktybinį onkologinį susirgimą be išsamių tyrimų.

„Psichoemocinis atsistatymas ir fizinė ligos reabilitacija bus neefektyvi, jeigu pats pacientas nenorės pasveikti. Praktikoje pasitaiko nematomų ar nežinomų fizinės ir psichinės sveikatos dirgiklių, kurie neleidžia pacientui iki galo atsitiesti po persirgtos ligos“, – akcentavo S. Liutkauskienė.

Po onkologinės ligos gydymo proceso būdingas greitas nuovargis, koncentracijos stoka, atminties sutrikimai, dantų būklės pablogėjimas, galūnių tirpimas ar kiti vėlyvieji gydymo pašaliniai reiškiniai.

Anot S. Liutkauskienės, neįmanoma nustatyti onkologinės ligos pagal fizinius simptomus, todėl savidiagnostika yra netoleruotina ir žalinga.

Nuotr. iš asmeninių archyvų

Pasak onkologės, pasveikusio nuo onkologinės ligos paciento fizinis aktyvumas neturėtų skirtis nuo nesirgusio asmens, nebent yra pažeistos tam tikros organizmo sistemos. Atsižvelgdamas į gyvybinius parametrus, fizinio pasirengimo specialistas turėtų parinkti tinkamus pratimus.

„Onkologiniams pacientams būtinas intensyvus atsistatymas, pasitelkiant fizinį krūvį, kineziterapijos ar masažo procedūras. Bendrinis fizinis atsistatymas yra neįmanomas be psichoemocinio atsistatymo“, – psichologinės sveikatos svarbą akcentavo chemoterapeutė.

Pamirštame gyventi šia diena

Anot psichiatro L. Kačinsko, stabili psichologinė būklė gali pakeisti ligos eigą ir tai nepriklauso nuo asmens amžiaus. Svarbiausia, kad žmogus turėtų suvokimą apie jam reikalingą kompleksinę pagalbą ir holistinį požiūrį.

„Žmogaus valioje yra mėgautis šia diena. Džiaugtis pamačius šviečiančią saulę, mėgautis pokalbiais su artimais ir nepažįstamais žmonėmis, skaniu maistu ir kokybišku poilsiu. Mes nemokame džiaugtis smulkmenomis ir staiga viena smulkmena apverčia mūsų gyvenimą aukštyn kojomis. Neleiskite tam įvykti“, – sakė jau trisdešimt aštuonerių metų patirtį turintis psichiatras.

Jo nuomone, žmonės gyvena turėdami neįtikėtinų lūkesčių nugyventi 100 metų ir pamiršta gyventi šia diena, tarsi rytojus neegzistuotų.

„Dažniausiai fizinės sveikatos sutrikimai būna laikini. Būtina išlikti aktyviems, užsiimti sau malonia veikla ir mėgautis gyvenimu, nes jis tęsiasi“, – pridūrė S. Liutkauskienė.

Sergantys onkologinėmis ligomis kviečiami kreiptis į Pagalbos onkologiniams ligoniams asociaciją (POLA), o jaučiant nerimą keliančius simptomus – konsultuotis su šeimos gydytoju.