Gandrai išskrenda. Ką jie palieka mums?

Mus palieka gandrai... Kaip ir kasmet, jie nesulaukia savo išlydėjimo dienos - švento Baltramiejaus (rugpjūčio 24-sios). Gerokai anksčiau gandrų pradeda retėti, jie stebimi pavieniui ar negausiuose pulkeliuose. Gandrai išskrido, dalis jų turėtų būti jau pasiekę Izraelį ar net Afrikos šiaurę, kiti - sustoję poilsio pakeliui kur nors Bulgarijoje ar Turkijoje. Žinoma, visai tikėtina, kad bet kada į lauką prie mūsų nusileis ar bent virš galvų prašmėžuos didelis jų pulkas. Šie paukščiai - keliautojai iš šiaurės ar rytų. Jų poilsis būna trumpas, nusileidę paukščiai net ir lesioti neskuba. Lyg kažkieno pašaukti, visi kaip vienas suplasnoja, kyla į orą ir suka ratus, kol pasiekia reikiamą aukštį, o tada ramiai nuskrenda pietvakarių link. Tokius pulkus galime stebėti net iki rugsėjo vidurio. Tiesa, paprastai jie išskrenda "laiku", taigi - iki paskutinės rugpjūčio dekados. Tačiau gamtoje pasitaiko visko...

Mūsų gandrai, sakytum, galėtų ir neskubėti: orai gražūs, lesalo iki valios. Tačiau trumpėjanti diena paukščiams primena apie keliones. Beje, šis ženklas labai svarbus ir kitiems sparnuočiams - nuo rugpjūčio pradžios aktyviai migruoja vabzdžialesiai, tikrieji vasaros gyventojai: lakštingalos, devynbalsės, musinukės, kielės, krakšlės, nendrinukės.

Gandrų kelias ilgas ir sudėtingas, tačiau jiems nereikia jo mokytis. Mūsiškiai paukščiai paprastai lekia vadinamu rytiniu keliu - tiesiai į pietus,  aplenkdami Karpatų kalnus pro Ukrainą pasiekia Bulgariją. Maisto čia gausu, tad jie keletui dienų apsistoja ir poilsiauja. Po to jų kelias  per Mažąją Aziją (Turkiją) iki Sinajus pusiasalio, kur paukščiai dar sykį apsistoja ilsėtis. Afrikoje gandrai keliauja Nilo slėniu, kol pasiekia Viktorijos ir Tanganikos ežerus.  Kai kurie  čia jau lieka žiemoti, kiti skrenda dar toliau ir pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tokia kelionė trunka 2 - 3 mėnesius, paukščiai įveikia mažiausiai 8 - 10 tūkstančių kilometrų.

Taigi, gandrai išskrenda. Tačiau jiems atsisveikinus, mums teks spręsti nemažai "gandriškų" problemų. Visų pirma - sutvarkyti lizdus, kurie yra avarinės būklės. Ją galima vertinti įvairiai. Dažniausiai gandrai peri savo  ant elektros linijos stulpų susuktuose lizduose, kurie yra pavojingi ir patiems paukščiams, ir elektros linijoms.

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 64 rugpjūčio 22 d.