Kovo danguje - dalinis Saulės užtemimas

Žiemos žvaigždynai trauksis 

Ryškiausios žiemos žvaigždės kovo vakarais rikiuojasi aukštai virš pietų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu...  Paukščių Takas driekiasi iš pietų į šiaurę tartum rodytų kelią iš tolimų kraštų grįžtantiems paukščiams. Nuo šiol jis vis labiau glausis prie vakarų horizonto, diena po dienos stumdamas žemyn iš dangaus ryškiausius žiemos žvaigždynus. Tuo pat metu rytinėje dangaus pusėje vakarais vis akščiau kils įspūdingas Liūto žvaigždynas. Palei šiaurinę horizonto liniją slinks šviesiausios Lyros ir Gulbės žvaigždynų žvaigždės - Vega ir Denebas. 

Ryškiausiai švytės Venera ir Jupiteris

Venera-Vakarinė praėjus kokių 20 minučių po saulėlydžio ryškiai sužiba vakarinėje dangaus pusėje. Kovo viduryje ji pereis iš Žuvų žvaigždyno į Aviną ir spindės kaip -2,5 ryškio žvaigždė. Kovo pabaigoje jos šviesis pasieks -3,5 ryškį. Marsas išryškėja praėjus kokiam pusvalandžiui po Veneros pasirodymo. Daug blausesnį už Venerą  -1,3 ryškio - Marsą galima įžiūrėti neaukštai prie pietvakarių-vakarų horizonto, Žuvų žvaigždyne, tarp horizonto linijos ir Veneros.  Kovo 21 d. vakare žemiau Marso pasirodys jaunas Mėnulio pjautuvas, o kovvo 22 d. vakarą jis jau atsidurs aukščiau, tiesiai po virš Marso spindinčia Venera. Jupiteris savo ryškiu spindesiu stelbs visas žvaigždes rytinėje dangaus pusėje gražiai įsitaisęs ant neryškaus Vėžio ir ryškaus Liūto žvaigždynų ribos. Vasario Mėnesį atsidūręs artimiausiame nuotolyje nuo žemės (opozicijoje) jis ir toliau nepraras ryškumo, ir žibėdamas kaip -2,4 ryškio šviesulys savo šviesiu tenusileis Venerai ir Mėnuliui. 

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 22 kovo 17 d.