"O man šis darbas patinka..."

Molėtų rajonas puikiai pažįstamas uteniškiui Eugenijui Veikšrai, kurio darboviete prieš kelerius metus tapo Molėtų rajono policijos komisariatas.  Beveik molėtiškiu   tapęs  45 metų pareigūnas su Molėtais savo ryšius sustiprino dar ir tuo, kad Užušilių kaime  esanti  aikštelė tapo jo sūnaus Deivido treniruočių vieta.  Vidaus tarnyboje dirbantis jau dvidešimt metų Eugenijus pasakojo, kad  didžioji  jo tarnybos dalis praleista dirbant Utenoje apylinkės inspektoriumi. Molėtų r. PK jis dirba Kriminalinės policijos skyriuje tyrėju... 

-Policijos komisariato kolektyvas labai šaunus, o svarbiausia, kad  draugiškas. Smagu atvažiuoti ir dirbti, - kalbėjo 45 metų pareigūnas,  apie darbą ir jo specifiką pasakojęs santūriai. Kodėl rinkosi  darbą policijoje, Eugenijus negalėjo pasakyti. Po karinės tarnybos išvyko mokytis ir  po metų jau dirbo apylinkės inspektoriaus, tuomet dar vadinto įgaliotiniu, padėjėju. 

-Vieniems policijos pareigūno darbas  įdomus, kitiems - sunkus, o man šis darbas patinka, - savo pasirinkimą apibūdino ilgametis pareigūnas, nesibodintis niūria darbo kasdienybe. Eugenijus kalbėjo, kad dažniausiai "veiksmas" prasideda kiekvieną mėnesį po dešimtos dienos, kuomet yra  gaunamos įvairios išmokos. Gal ir mėnulio fazės turi reikšmės, juokavo  pareigūnas, kartais pas tuos pačius žmones vykstantis jau nebežinia kelintą kartą  ir sprendžiąs su kolegomis tas pačias dažnai  alkoholio išprovokuotas bėdas:  "Mano darbe nesvarbu, pirmą ar dešimtą kartą vykstame  pagal pranešimą. Reaguoti privalome visada pagal mūsų darbą reglamentuojančius  įstatymus,  ir neturi reikšmės, kad pas vienus žmones važiuojame jau nebe pirmą ar antrą kartą...  

-Per tiek darbo metų pripranti prie visko - ir prie eismo įvykių,  ir prie mirčių,  ir prie konfliktų... Kiekvienu atveju dirbi savo darbą, nors  buvo tokių įvykių, kurie paliko pėdsakų,  sukrėtė... Kiekvienas iškvietimas  tam tikra prasme yra pagalba žmogui, nes tik dėl to ir kviečiama policija, - mintimis apie darbą pasidalino Eugenijus,  atviravęs, kad būna ir tokių atvejų, kai padėti nėra jokios  galimybės...  Pasak ilgamečio pareigūno, ko gero,  viena iš didesnių problemų - tėvų girtavimas ir be priežiūros palikti vaikai:

- Ypač sudėtinga būna, kuomet girtauja tėvai, likimo valiai palikę kūdikį. Kur tą mažutėlį dėti, kai nuvažiavę  namuose nerandame nei  vieno blaivaus asmens. Manau, kad  su šia problema susiduria daugelis pareigūnų, nes  ji nėra išspręsta kitų institucijų... Tuomet ieškome  blaivių kitų šeimos narių - senelių, giminaičių... Suprantama,  informacija apie įvykį perduodama atitinkamoms institucijoms, tačiau tarnyboje  tokie atvejai nereti ir sunkiai sprendžiami, nes tenka dirbti ne savo darbą,  ieškoti nestandartinių sprendimo būdų...  

 

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 100 gruodžio 30 d.