Norint būti išgirstam, statinė nebūtina

Neseniai su rezonansu nualmėję šalies pedagogų streikai, kurių metu iškeltas ne vienas reikalavimas, sulaukė daug skirtingų vertinimų ir diskusijų. Įdomu tai, kad šalies švietimo sistemoje yra net kelios profesinės sąjungos, kurių vienos kvietė eiti protestuoti, o kitos - sėsti konstruktyviam dialogui, kuriam, beje, pritaria ir mūsų rajono pedagoginė visuomenė. Tačiau rezultatų vienaip ar kitaip yra - nuo šių metų sausio 1 d. mokinio krepšelį sudarys 980 eurų - jis  didėja 10,43 Eur. Taipogi 10 proc. padidintos mažiausiai uždirbančių pedagogų - darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algos, didėja užmokestis mokytojams, dirbantiems didesnėse nei 23 mokinių klasėse - jiems bus daugiau mokama už mokinių darbų taisymą. Apie pedagogų visuomenės keliamus reikalavimus ir profesinių sąjungų veiklą Molėtuose pokalbis su ilgamete Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) Molėtų rajono organizacijos pirmininke Marijana Šėžiene. 

-Kuriai profesinei sąjungai priklausote ir kokia jūsų nuomonė apie streikais ir mitingais pasiekiamus norimus rezultatus?

-Šalyje nėra tiek mokytojų profesinių sąjungų, kiek kartais skelbiama. Realiai veikia trys, tarp kurių mūsų LŠPS - pati gausiausia. Kitose organizacijose, skambiai pasivadinusiose nacionalinėmis organizacijomis, tėra kelios dešimtys narių, o jos pačios veikia daugiau "popieriuje". Dėl radikaliausių protesto akcijų - streikų - mūsų organizacija laikosi nuoseklios strategijos, kurios esmė - pirmiausia  kalbėti argumentų kalba susėdus prie derybų stalo, o tik joms nepavykus, kviesti mokytojus streikui. Šiuo metu kaip tik intensyviai vyksta visų profesinių sąjungų (dalyvauja ir streikuoti kvietusios) derybos su Vyriausybe dėl esminių pokyčių švietimo sistemoje, kurie artimiausiu metu bus neišvengiami. Kol kas nėra pagrindo manyti, kad mokytojų atstovų nuomonė nėra girdima. 

-Molėtuose, kiek mums žinoma, nei ikimokyklinių įstaigų, nei bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai neprisidėjo prie protestų tiesiogiai, tačiau dalis kalbintųjų iš esmės sutiko su keliamais reikalavimais. Ar mūsų pedagogams trūksta drąsos protestuoti, ar jie pakankamai uždirba, o gal suvokia, jog šalia jų yra ir kitų profesijų atstovų, kurie nepatenkinti dėl pernelyg menkų atlyginimų?

-Manau, kad molėtiškiai švietimiečiai puikiai suprato, jog streikininkų keliami reikalavimai iš esmės nepagerins situacijos švietime. Padidinus Mokinio krepšelį, bet nepakeitus visos švietimo finansavimo sistemos, mokykloms po kiek laiko vėl ims trūkti pinigų. Šiek tiek kilstelėjus mokytojų atlyginimus, jie vėl sumažės, ką įtakos mažėjantis pamokų skaičius. Todėl reikia keisti visą mokytojų darbo apmokėjimo sistemą taip, kad mokytojams būtų apmokami visi dirbami darbai, o atlyginimas "nešokinėtų" keičiantis mokinių skaičiui. Panašius dalykus galima pasakyti ir apie kitus reikalavimus. 

 

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 4 sausio 13 d.