Trisdešimt septyneri metai darbo su mėgintuvėliais prišaukė padėkos angelą

Tradicinio rajono savivaldybės Padėkos ir labdaros vakaro metu vienas iš gerumo angelų nutūpė į VšĮ Molėtų ligoninė klinikinės laboratorijos vedėjos Vandos Bivainienės rankas. Medikei įteikta ir padėka už ilgametį, atsakingą ir profesionalų kasdienį darbą, inovacinių diagnostinių metodų diegimą Molėtų ligoninėje bei žmogišką gerumą, sergint Molėtų krašto žmonių sveikatą. Pati V. Bivainienė sako, kad jau geriau tą apdovanojimą jaunesniems medikams būtų skyrę, kad suteiktų sparnus būsimiems dideliems darbams. "Ne dėl kažko dirbu, bet iš pašaukimo, noro padėti žmonėms. O įvertinimo ir padėkos nusipelnęs kiekvienas sudėtingą ir atsakingą mediko kelią pasirinkęs žmogus", - įsitikinusi moteris. Tiesa, ji juokiasi, kad angelas baltas gal galėjęs būti, tačiau vaikai paaiškinę, kad jis turi būti nematomas, nepastebimas, kaip ir daugelis jo  nusipelniusių žmonių daromų darbų...

V. Bivainienė prisimena, kad dar mokykloje norėjusi savo gyvenimą susieti su medicina, nors jai labai sekėsi lietuvių kalba, o auklėtoja iš viso skatinusi žemės ūkio specialybę rinktis, nes matė jos susidomėjimą augalais. Tačiau pačios Vandos pasirinkimas buvo tvirtas ir neginčijamas... "Vidurinę mokyklą baigiau labai gerais įvertinimais ir tučtuojau padaviau reikiamus dokumentus medicinos studijoms universitete. Iš pradžių paaiškėjo, kad tarp įstojusiųjų pakliuvau, beliko tik prašymus dėl stipendijos ir bendrabučio parašyti, tačiau prieš pat rugsėjį netikėtai paštu gavau... visus pateiktus dokumentus", - prisimena tikru akibrokštu tapusia stojimo į mylimą specialybę istoriją V. Bivainienė. Tiesa, su tėvu dar nuvyko į universitetą, deja, sutikti atsakingų asmenų nepavyko, todėl kiek patrypčiojus vietoje ir nieko doro nesužinojus, sugrįžta į namus. V. Bivainienė sako tik po daug metų sutikusi savo bendraamžę, kuriai irgi panašiai nutikę, sužinojo, jog galbūt jos nepriėmę dėl to, kad tėvas karo metais kurį laiką gyveno Vokietijoje. Juk ir sutikta draugė pripažinusi, kad Amerikoje giminių turėjusi. Nors šiandien V. Bivainienė sako galvojanti, kad jei ne politika, galbūt jos šeimyninė padėtis koją pakišusi - ji buvo kilusi iš gausios šeimos, kurioje iš viso augo šeši vaikai, gyveno ūkiškai... 

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 9 sausio 30 d.