Pilkasis Alantos kardinolas

Taip Algirdą Kiaušą vadina žmonės Alantoje. Mat Algirdas su visais bendrauja, o reikalui esant, -pagelbėja. Jis - tarsi nematomas, bet žinomas ir reikalingas žmogus, dažnai vadinamas tik mažybiniu  Algiukas. O jam neseniai suėjo 70 metų. Ir, sako, dar niekas iki šiol  taip nebuvo  pagerbę žmogaus jubiliejaus proga, kaip Algirdo Kiaušo: pilna bažnyčia žmonių, o sveikinimai ne tik iš kunigo, bet ir prelato lūpų...  Žmogus moka daryti gera, o tai jau beveik išguita savybė... 

Varpininkas 

Alanta visada buvo šviesos kraštas. Yra užfiksuota, kad kai pirmąkart į bažnyčią atvyko iš valstiečių kilęs vyskupas Motiejus Valančius (1853 m. liepos 26 d.), tai sutvirtinimo sakramentą gavo 3012 asmenų. Matyt, nuo to karto ir yra  didžiausi Alantos bažnyčioje parapijos globėjo, apaštalo Jokūbo atlaidai, švenčiami liepos pabaigoje. Tądien bažnyčia nesutalpina žmonių, nes visi, kad ir kur begyventų, stengiasi atvykti į gimtinę. Algirdas Kiaušas - tikintis žmogus, tikėjimo pamokas ir dvasinį gyvenimą paveldėjęs iš tėvų ir senelių, šiandien turintis dar ir pareigą - skambinti varpais. Sako, penketą metų skambinęs kasdien, o dabar, pablogėjus sveikatai, tik sekmadieniais, Šv. Mišių metu, per pakylėjimą. Taigi, Alanta ir čia turi savas tradicijas. 

Algirdas Kiaušas yra ir Alantos miestelio  "statistas". Jo žiniomis, kasmet būdavo iki 55 laidotuvių. "Čia su atvežtiniais iš kitų parapijų", - patikslino Algirdas ir pridūrė, kad šįmet mirčių mažiau...

Tad kiek kartų jis skambina varpais už mirusį? Pašnekovas sako, jog griežto reglamento nėra, bet jis skambinąs tris kartus su pertraukomis, kol sukalbąs Viešpaties angelo maldą. Vadinasi: tris kartus po 12 kartų, su trimis intervalais... 

Alantos seniūno sūnus

Algirdui Kiaušui  nereikia analizuoti, kodėl jis " ne kaip visi"...

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 50 birželio 26 d.