Į antrą gyvenimo šimtmetį su malda ir Dievo pagalba...

...Į nuošaliame Mielaikiškių kaime (Suginčių s.)  esančią sodybą pati seniausia šio krašto  gyventoja Veronika Laurinavičienė atvažiuoja kasmet vos tik sušyla oras,  čia su dukra Veronika ir žentu Albinu būna iki rudens... "Taip jau daugelį metų gyvename, nes po tėčio mirties mamos vienos palikti negalėjome, - jaukioje sodyboje šeimininkaujanti Veronika dar ir pajuokavo, kad jos su mama abi pensininkės, todėl ir vasaroja tėviškėje...  Veronikoms gyvenimas kaime patinka. Senoji,  jau susiruošusi išvykti į Kauną pas dukrą žiemai, sakė laukianti, kada oras sušils ir vėl atvyks į Mielaikiškius. "Kiek čia tos žiemos, - " - pajuokauja, taisydamasi skarutę, pasitikrindama, ar čia pat ant kėdės prie lovos rožančius, o stodamasi nuo lovos  į ranką pasiima arkliuką  - lazdą, kuria pasiremdama spėriai eina per kambarį, virtuvę,  prie lauko durų... "Mama dar ir padainuoja,- išsitaria senolės dukra, o močiutė, šyptelėjusi dainą užtraukia ir į taktą patrepsi. 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 80 spalio 9 d.