Vėžlys, gaidys ir akvalangas... Tiesą sakant – tie trys dalykai tarpusavy neturi nieko bendra, bet jie pirmieji, atėję į galvą kaip vaizdiniai spaudos, radijo ir televizijos palyginimui. Visiems jiems, daugiau ar mažiau, buvo pranašautos mirtys, bet, atrodo, kad jie – ilgaamžiai ir taip lengvai nepasiduodantys jokioms pranašystėms. Nors juos valdo ir jais naudojasi patys žmonės, bet ilgainiui šie informacijos produktai tampa „gyvais organizmais“, be kurių būtų sunku įsivaizduoti visas tris laiko – praeities, dabarties ir ateities formas. Šįkart -apie radiją, o jis man asocijuojasi su gaidžiu, kurio skardžiabalsį „ kakariekū“ retai kur beužgirsi...
Daugiau skaitykite „Vilnies“ Nr. 50 birželio 30 d.