Rudenėjančiu keliu – link Malkesto ežero ir to paties pavadinimo kaimo, kur gyvena šeima – didelė, jautri, darbšti, kupina garsų ir vaikiško klegesio, kupanti gerumu ir visuomet atviromis durimis tiems, kuriems reikia pagalbos. O jos pirmiausia reikia patiems mažiausiems, dažnai paliktiems, išduotiems vos gimus, nereikalingiems jau paaugus, aprėktiems, galbūt ir sulaukusiems smurto, atėjusiems į pasaulį su įgimtomis ligomis, negaliomis, sindromais, gyvenusiems kolektyviniuose globos namuose...
Daugiau skaitykite „Vilnies“ Nr. 79 spalio 18 d.