Pastarąjį kartą molėtiškę kineziterapeutę, tuomet dar tik ergoterapeutę Loretą Urbanavičienę kalbinau, kai ji dirbo Molėtų ligoninėje Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje, ir direktoriaus Vaidoto buvo apibūdinta, kaip mažas žmogutis su labai dideliais siekiais... Tuomet, ji pagrindinį dėmesį savo darbe skyrė smulkiajai motorikai, pažintinių funkcijų po įvairių ligų sutrikimams lavinti. Loreta savo kabinete demonstravo tėčio ir kaimyno pagamintus įrankius, kuriuos pacientai atkakliai sukiojo, lankstė ar dėliojo ir... sveiko...
Daugiau skaitykite „Vilnies“ Nr. 5 sausio 17 d.