Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungoje praėjusį ketvirtadienį lankėsi išskirtiniai svečiai - kompozitorė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos meninių-socialinių ir muzikos sveikatai projektų vadovė, tarptautinio ypatingų teatrų festivalio „Begasas“ įkūrėja Snieguolė Dikčiūtė bei teatro ir kino aktorius Saulius Čėpla. Svečiai bendravo su Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininke Maryte Baliūnaite, satyros ir humoro grupės „Molėtuvka“ vadovu Pranu Pliuška bei grupės nariais.
Vilniaus burmistro Konstantino Stašio anūkė ir kraštiečio advokato Jono Juknevičiaus dukra Dainora Juknevičiūtė- Vaivadienė, molėtiškiams, o ypač Giedraičių krašto žmonėms turėtų būti pažįstama iš Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinio – knygos „Atsiminimai“, pasakojančios apie jos tėvo gyvenimą ir veiklą iki Antrojo pasaulinio karo ir po jo, nes ji ir buvo tos knygos sudarytoja. „Jo prisiminimai – gyvenimo pamokos ne tik mums, palikuonims. Jie pravers kiekvienam, kuris nori, kad jį lydėtų sėkmė, kad realybė skubėtų paskui svajonę, o noriu ir galiu būtų visuomet kartu.“- rašė ji knygos pratarmėje.
Teisingai dvaro, kuris yra Molėtų rajone, Suginčių seniūnijoje, pavadinimą reikia tarti pabrėžiant raidę „e“. Šiame dvare kadaise veikė lenkiška mokykla, o šiandien Viktorija Čivilytė su vyru Renatu Šapoka čia kuria naują istoriją.
Kai reikia pabėgti. Vilniuje gimusi ir augusi Viktorija džiaugiasi, kad Molėtai jos gyvenime niekur toli nedingo. Mat Pusnėje gyveno jos močiutė, čia gimęs ir tėtis. Taip pat šiame krašte yra daug giminių, todėl Molėtai niekuomet Viktorijai nebuvo svetimi. Advokate dirbanti moteris dvarą netoli Molėtų ir Utenos rajonų ribos nusipirko tiesiog kaip sodybą, o šiandien ten kartu su vyru įkūrė aliejaus spaudyklą ir praleidžia vis daugiau laiko.
Pavasarinė „Maisto banko“ akcija, vykusi ir Molėtuose, šiemet buvo išskirtinė tuo, kad ilgo galiojimo produktų buvo prašoma paaukoti ir karo pabėgėliams iš Ukrainos. Molėtuose šią akciją vykdė, kaip jau įprasta, gausių šeimų bendrija „Šeimynėlė“ ir Molėtų krašto žmonių su negalia sąjunga. Pasak „Šeimynėlės“ vadovės Svetlanos Lesinskienės, žinant dabartinę neramią situaciją, kylančias maisto produktų kainas, nesitikėta aukotojų gausos ir jų dosnumo, o jo būta, nes „Šeimynėlei“ paaukota, kaip visada, beveik pusantro tūkstančio maisto produktų. „Džiugina tai, kad tarp aukotojų buvo ir jaunų žmonių,- kalbėjo Svetlana.
Apie mūsų rajono miškuose, netoli Girsteitiškio, gyvenančią vokiečių šeimą, sužinojau iš kraštiečio Vytauto Kazielos... Ar galite pasakyti, kada jūs tyrėte savo šulinio vandenį ir ar iš viso tyrėte? Aš tyriau prieš penkiolika metų... O štai vokiečiams tai aktualu. Marlonas važiavo į Uteną, vežė šulinio vandens mėginį, kad įvertintų jo kokybę... Ten ir sutiko jį Vytautas, ir pasisiūlė aplankyti. „Matėsi, kad tai labai atviras ir nuoširdus žmogus.. Atsiuntė sodybos koordinates, – pasakojo Vytautas. - Miško laukymėje buvo sena, dviejų galų sodyba, ir labai senas sodas, kur ir gyvena Marlonas ir Karlota bei du jų šunys. Viduje didelė lova, kampe dviaukščiai gultai. Nemaža, bet žema krosnis su virykle, stalas. Prie jo naujai įstatytas didelis langas. Galima sėdėti ir žiūrėti, ir jaustis tarsi sėdint miške.“ Kokia gi šeimininkų apsigyvenimo Lietuvoje istorija? Šeimininkė užkaičia arbatos ir kavos. Ji šypsosi – ne taip dažnai sulaukia lietuvių svečių...