2022 balandžio 17 d. sukaks 130 metų, kai pirmoji elektrinė Lietuvoje, Plungės r. Rietavo mieste, pradėjo tiekti elektrą dvarui, bažnyčiai bei keliems miestelėnams. Tuo tarpu Lietuvos Energetikos I d. 116 p. rašoma, kad Molėtuose 1922 m. irgi buvo pradėta naudotis elektra. Tad pagal tą įrašą ir mūsų mieste šiemet minimas naudojimosi elektra šimtmetis. Tokių sukakčių proga spausdinsime eilę publikacijų apie Molėtų miesto ir rajono elektrifikavimą, kuriuos parengė Molėtuose dirbęs buvusios valstybinės energetikos inspektorius Jonas Sriubas.
Danielius Ažubalis – profesionalus fotografas, su kuriuo galėtum valandų valandas kalbėtis apie fotografiją, klausytis jo pasakojimų ir tikrų istorijų, nutikusių jau beveik tris dešimtmečius esančioje jo fotografijos studijoje „Fotosalonas“, kurioje jis darbuojasi kartu su žmona, o klientų užsakymus padeda įvykdyti ir sūnūs.
Palydėti senuosius metus, kaip ir sutikti, yra daugybė formų. Darbo kolektyvuose dažniausiai tai priklauso nuo vadovų pomėgių ir bendruomenės iniciatyvumo. Molėtų viešosios bibliotekos bendruomenė bene pirmąkart per 30 metų susirinko ne aptarinėti metų nuoskaudų, ne kritikuoti valdžios, o be jokio susierzinimo palinkėti vienas kitam gražių ir sveikų ateinančių metų. Ir laiko sustabdymas vyko kiekvieno valioje, kiek jis pats sau galėjo leisti erdvės šventinėms mintims ir prisiminimams...
Kūčių išvakarėse Sigutė Mackelytė-Lisauskienė savo poezijos gerbėjams, o tuo pačiu ir sau, pateikė pačią geriausią dovaną – poezijos knygelę „Širdies labirintais“. Tai jau antroji moters knyga, kurią patikėjusi Vaivai Leišienei. Pasak autorės, ją tenkino Vaivos Leišienės redakcija, kuri „moteriškai ir švelniai“ elgėsi su jos poezija, aptardama kone kiekvieną žingsnį, todėl rezultatu esanti patenkinta. Sekantys Sigutės poeziją gerbėjai žino, kaip jai svarbu yra data po eilėraščiu, nes tai - eilėraščio kodas, vedantis pačią autorę, o paskui ir skaitytoją – jos širdies-sielos labirintais, išduodantis, primenantis ar sufleruojantis buvusią emociją, pirmąjį impulsą ir atsakantis į klausimą, kodėl šis eilėraštis atsirado būtent tuo metu.
Ką tik pasibaigusieji metai Gražinai ir Ramūnui Pivorams buvo vieni gražiausių, dovanoję pačią vertingiausią dovaną – šeimą. Kelerius metus bendravę bei nusprendę vienam kitam pasižadėti amžiną meilę ir ištikimybę, Gražina ir Ramūnas Molėtų civilinės metrikacijos skyriuje susituokė liepos 2 – ąją. Prisiminusi vestuvių dieną Gražina juokėsi, pasakodama apie jaudulį, euforiją, emocijų maišalynę, o Ramūnas santūriai šypsojosi. „Visa ta skuba, karštis, įtampa, išvažiavimas iš namų, santuoka, sveikinimai – prabėgo, atrodo, akimirksniu, - šypsojosi laiminga moteris, prisimindama ir karštą vasaros dieną, ir jaudulį sukūrus šeimą.