Vilnies nr. 43 birželio 3 d.

Redakcijos skiltis

Politikoje konkurencija viršija šį vyksmą visose kitose gyvenimo srityse. Ji, it kokia infekcija, ima ir užkrečia net tuos, kurie, atrodo, nuo to "pasiskiepiję" ilgamete patirtimi... Politinė konkurencija skirtingai nei, pavyzdžiui, prekybinė, nieko gero neduoda. Jeigu prekyboje konkuruodami teikia kokias nors palankesnes sąlygas, mažesnes kainas, dėl ko laimi pirkėjas, tai politiniame gyvenime -tik nepamatuotus pažadus, būtų ir nebūtų kalčių, priklausomybių paiešką, dažnai laurus, o rinkėjui - galvos sopstą, kad pasirinko neteisingai. O juk simpatijas mums atstovausiantiems žmonėms išreiškiame per rinkimus, pasirinkdami pagal politines partijas, savivaldoje - pagal žmogų (ne paslaptis, kad mažame miestelyje dažniau apie kitą žinoma daugiau, nei jis pats apie save žino), Seime - ir pagal pažadų (deja) gausą, populistinius šūkius, darbus ir t.t. Objektyviai įvertinti galima tik tuomet, kai žmogus, gavęs politinį postą, padirbėja ir įrodo, kiek pajėgus spręsti ne asmeninius, bet viešuosius visiems svarbius dalykus. Tuomet ir priklausomybė partijai, judėjimui ar socialiniam sluoksniui tampa nesvarbi. Neseniai įvykę prezidento rinkimai jau visų apsvarstyti, įvertinti, rasta ir kaltų dėl vienų pralaimėjimo, kitų pergalės. Atrodo, privalu būtų susitaikyti su žmonių valia, kurią jie, atėję prie balsavimo dėžių išreiškė. Bet visgi nesiliaujama dalyvauti politinėje kampanijoje, kuri jau... pasibaigė, imant vertinti kandidatų antrąsias puses, pasisakymus, aprangas ar dar ką nors. O juk rezultatas buvo tikrai lengvai nuspėjamas. Skirtingai nei Europarlamento rinkimuose. Čia konkurencijos būta iš tiesų nemenkos ir, matyt, galima teigti, lygiavertės. Rezultatais, atrodo, nepatenkinti visi. Partijų viršūnės skilo, imta rietis, kas geresnis, kuriam labiau vertėtų važiuoti į Briuselį, o kuris naudingesnis čia būtų, netgi reikalauta balsų perskaičiavimo! Jau esama ir pirmųjų atsistatydinimo dėl nepavykusių rinkimų iš partijų valdymo struktūrų atvejų. Gal ir sveikintina, kai žmogus prisipažįsta, jog tik dabar supratęs, jog yra nepopuliarus, arba  - nesugebėjęs vadovauti taip, kad žmonės patikėtų vykdoma politika. Bet yra atvejų ir kitokių...

 Prieš pat rinkimus mūsų rajono savivaldybėje lankėsi Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis su savo komanda - domėjosi jo vadovaujamos ministerijos kuruojamų sričių problemomis rajone. Diskusijos būta solidžios. Juk ministras per savo kadenciją spėjo pelnyti daug taškų už ryžtingus sprendimus kovoje su brakonieriais, ežerus apjuosusiomis tvoromis, nelegaliais statiniais, ežerus stekenančia versline žuvininkyste ir daugybe kitų. O ir mes "Žvejybos rojų" kursime, matyt, ir dėl ministro šiokių tokių simpatijų savo gimtajam miestui. Juk pats išsitarė, kad gimė čia, šviesios atminties gydytojos Marijos Apeikytės namuose... Susitikimo metu po oficialiosios diskusijos Statybos ir vietinio ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Šavelis ministrui lyg ir juokais išsitarė, jog turi nuliūdinti, nes už jį, kandidatuojantį į Europarlamentą, žvejai nebalsuos, nes visi palaiko ir vertina, ką jis, būdamas ministru padarė ir nuveikė, bei nori, kad ir toliau tuos gerus darbus dirbtų Lietuvoje. V. Mazuronis, nei kiek nesuglumęs, atsakė, jog visiems taip manantiems reikia perduoti, kad jeigu nebalsuos ir reitingai bus žemi, iš ministrų jį tikrai išmes. "Aš tą prižadu, aš tikrai tą žinau garantuotai, - tvirtino ministras. - O jeigu balsuos ir mano reitingai bus aukšti, mane išrinks, aš su žvejais susitiksiu ir nutarsime, ar man važiuot, ar likt..." Už ministrą, norėdami pakelti jo reitingus, balsavo tie, kurie jo veiklai pritaria, bet, matyt, balsavo ir tie, kurie nepritaria, kad jis kuo greičiau dingtų iš Lietuvos su savo kova prieš netvarką mūsų aplinkoje. Tad V.Mazuronį, kuris gavo Lietuvoje per 47 tūkst. pirmumo balsų (Molėtų rinkimų apygardoje - 293) į Europarlamentą išrinko. Po keleto dienų, taip ir nesurengęs žadėtojo susitikimo su žvejais, ministras apsisprendė - važiuos į Briuselį... Tai vienintelis į Europos Parlamentą išrinktas šios Vyriausybės narys. O juk ministrus savo sąrašuose kėlė ir socdemai bei "darbiečiai". Tad pasipylė komentarai, kad vienintelis, kuris vyriausybėje aktyviai dirbo, kelia sparnus ir Aplinkos ministerijos politika grįš į ten, kur buvo iki V. Mazuronio. Tad tokiais rezultatais šiandien, matyt, labiausiai džiaugiasi brakonieriai, ežerus išsėmę verslinės žuvininkystės atstovai, nepaisantieji viešojo intereso paežerių gyventojai ir pan. Politinėje konkurencijoje laimėjo verčiausias pergalės, bet ar iš to laimėjo jo rinkėjai? O gal ligšiolinis darbas buvo viena iš strategijos detalių, kaip patekti į EP? Šie ir kiti klausimai kol kas dar be atsako. Bet jie verčia susimąstyti, už ką reikia balsuoti tokiuose rinkimuose. Juk EP vienas balsas, kaip sakoma, "dangun neina", o čia retsykiais jis ten pakliūdavo... Iliustracijos ir informatyvumo dėlei privalu priminti, kad į Europorlamento narius Darbo partijos sąraše 13 - uoju buvo įrašytas molėtiškis seimūnas Petras Čimbaras. Rinkimus į Seimą akivaizdžiai laimėjęs politikas Molėtuose gavo net 364 pirmumo balsus, bet vis tiek buvo "nuleistas" į 19 vietą, visos Lietuvos rinkėjai mūsų politikui skyrė  ne tiek mažai 2914 pirmumo balsų, tad galutinė vieta ir liko 19 - oji iš 22 kandidatų... Politinė konkurencija šiuo atveju buvo nepalanki. O rinkėjas vėl ties dilema - kaip pasirinkti teisingai, kad Lietuvoje liktų jos verti politikai?