Iškilių žmonių atminties saugojimas, įamžinimas ar puoselėjimas mūsų laikotarpiu yra ne vien tik sudėtingas dėl skurdžių idėjų, menko finansavimo, bet ir pavojingas dėl galimai iškilsiančių iki šiol itin pagarbiai prisimintų žmonių nuodėmių. Šiuokart kalba apie mūsų krašto žmogų, jau senokai iškeliavusį Anapilin kunigą Joną Žvinį, rajono tarybai parengtuose sprendimų projektuose dėl jo atminties įamžinimo aprašomo, kaip 1920 m. Lietuvos savanorio, 1941 m. partizanų sukilėlių Molėtų valsčiuje vado, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus. Beje, pastarasis vardas kunigui buvo suteiktas molėtiškio jo giminaičio Antano Žvinio pastangų dėka. Jis, teikdamas giminaitį apdovanojimui, numynė ne vieną slenkstį, prirašė aibes teikimų, rašinių...
Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 17 kovo 4 d.