Vis stebiuosi mūsų žmonių pakantumu. Tikrai nenoriu kurstyti aistrų, bet gyvenimo pusmetį, mėnesį ar kad ir savaitę, kelias dienas, naudojant tik rudą, lyg kava, vandenį, kurį siūlo vandens tiekėjas, nes juk jam mokama už šią, pavadinkime taip, prekę, kitaip pavadinti negalima. Nuolankus paklusnumas. Į redakciją skambinusi miesto Liepų gatvės gyventoja klausė, kaip tokiu vandeniu skalbti drabužius, kaip jį naudoti arbatai, maisto gaminimui ir pan., galų gale - praustis ar valyti dantis. Atvirai sakau - nežinau ir net neįsivaizduoju. Štai čia - dar vienas gyvenimo individualiame name privalumas: pats esi vandens tiekėjas, pats ir jo vartotojas bei atsakingas už jo kokybę... Na, bet ką iš tiesų daryti daugiabučio gyventojui? Kaip elgtis ir kur kreiptis, o gal tylėti?
Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 4 sausio 15 d.