Alantos rūpesčiai - iš šalies, kraštiečio akimis

Šį laišką paskatino parašyti ne tik "Vilnyje" pastaruoju metu pasirodę buvusių alantiškių  straipsniai apie Alantos tėvų ir senelių amžinojo poilsio vietoje  iškirstus medžius, bet ir kitos  problemos, susijusios su Alantos miestelio ir jos krašto  istorinės atminties ir paveldo išsaugojimu. 

Galime didžiuotis, kad Alanta savo darbščių ir kūrybingų  žmonių dėka išsaugojo atmintį ir daugumą istorinio ir kultūrinio paveldo objektų. Nemažai čia gimusių ir gyvenusių žymių žmonių įvairia forma dedikavo pagarbą ir meilę Alantos kraštui. Rašytojai Petras Tarasenka ir Vladislovas Telksnys, kompozitoriai Juozas Karosas ir Juozas Gruodis, mokytojas Mykolas Šeduikis ir kiti sugebėjo savo darbuose atskleisti nepakartojamą vietos grožį ir dvasią. Labai vaizdingai kraštietis arkivyskupas Teofilis Matulionis yra pasisakęs apie tarpukario Alantą. Jo žodžiai turėtų gulti į kiekvieno alantiškio širdį: "Atrodo, nieko čia ypatingo nėra. Tokių miestelių, kuriuose graži bažnyčia, gausūs turgai, turtingos parduotuvės, mačiau daug, bet nė vienas taip stipriai nepakerėjo, kaip šis. Galbūt todėl, kad čia kapuose guli man pats brangiausias žmogus -Motina, kad šioje parapijoje mano gyvenimo pradžia. Aš šio kampelio negaliu pamiršti niekur ir niekada. Neapsakomai mieli man ir šio krašto žmonės, labai nuostabi ir paprasta jų kaimietiška šneka. Aš negirdėjau gražesnės tarmės kaip aluntietiška. Klausaus kaimo moterėlių, kalbančių paprasta aukštaitiška tarme, ir negaliu atsigrožėti."

Todėl labai skaudu, kad iš nežinojimo ar abejingumo mes patys savo krašto kūną ir sielą kai kada  žalojame, reikiamai ir su pagarba nesaugodami jos paveldo, įkūnyto nuostabioje gamtoje, istoriniuose paminkluose ir gimtojoje aluntietiškoje tarmėje. 

Tai byloja neapgalvotai nugriautas lietuvių tautos žadintojo Jono Gaidžio-Gaidamavičiaus namas, paskubomis jam ant tako pastatytas neaiškios meninės vertės paminklinis akmuo, reikalaujantis remonto griūvantis paminklinis koplytstulpis, pastatytas sovietiniais laikais šviesios atminties Utenos kraštotyrininko Alfonso Streikaus iniciatyva. 

Iki šiol nesugebama surasti tinkamos vietos nors nedidelei ekspozicijai Alantos šviesuoliams įamžinti. Manau, Alanta nusipelnė turėti ekspoziciją ar atskirą muziejų, skirtą šį kraštą garsinusiems žmonėms. Tokią ekspoziciją galima būtų įrengti Alantos dvaro muziejaus ir galerijos pagrindu, kuris šiuo metu už neaiškius nuopelnus Alantai numatytas skirti vienam dailininkui... 

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 27 balandžio 3 d.