Nuskambėjus rugsėjo pirmosios skambučiui visose rajono mokyklose ir darželiuose prasidėjo intensyvus darbas. Ir tik pažvelgus į vienos kitos rajono mokyklos internetines svetaines matyti, kad jose yra kelios laisvos darbo vietos. Molėtų lopšelis - darželis "Vyturėlis" auklėtojų ieško jau kurį laiką, tačiau, kaip sakė jo direktorė Ona Kavalnienė, norinčių ir tinkančių šioms pareigoms užimti žmonių rajone nėra daug. Anot direktorės, auklėtojoms yra keliami griežti išsilavinimo reikalavimai, jomis negali dirbti tik pedagoginį išsilavinimą turintys asmenys, yra privalomas ikimokyklinio ugdymo studijų baigimo diplomas.
Visuomet labai smagu matyti perkantį, iš pašto dėžutės išsiimantį, ant suoliuko sėdintį beskaitantį "Vilnį" molėtiškį. Tai - mūsų draugai. Be jų laikraštis neišgyventų, nes į kiekvieną parašytą straipsnelį, žinutę, pokalbį ir pan. įdėta ne tik darbo, bet ir kitokių sąnaudų, kurios turi sugrįžti... Kiekvienas žingsnelis - kainuoja, todėl ir laikraštis nėra labdara. Bet kai kurie žmonės to nesupranta... Pavyzdžiui, parduotuvėse dažnai pamatysi bestovintį kokį žmogelį ir skaitantį tai, kas jam įdomu. O štai vaizdelis nuotraukoje, kuri padaryta PC "Norfa" - žmogus ne tik įsipatogino ant parduodamos kėdės, bet ir pasiėmė laikraštį, jį atsivertė ir ėmė skaityti - nuo pradžios iki galo...
Nuo rugpjūčio 8 dienos Molėtų r. PSPC laboratorijos paslaugas pradėjo teikti 3 m. laikotarpiui laboratorinių paslaugų pirkimo konkursą laimėjusi UAB "Invitro diagnostika", kuri laboratorijos veiklą vykdys ir VšĮ Molėtų ligoninėje. Nors įmonė Molėtuose žengia pirmuosius žingsnius, jau esama visokiausių atsiliepimų - nuo tyrimų kainos iki paslaugos kokybės. Žmonės skundžiasi net dėl mokamų indelių šlapimo tyrimui, kalbama, kad trūksta darbuotojų laboratorijose, o esamų sumažėjęs darbo užmokestis ir pan. Esama diskusijų ir apie tai, kad mūsų sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų darbo perdavimas į privačias rankas yra ir rajono vadovų, ir pačios tarybos klaida.
Neseniai "Vilnyje" aprašyti buvę Verbiškių kultūros namai, šiandien tapę užuovėja asocialiems asmenims, nėra vienintelis rajone pastatas, kuris bado akis. Kadaise kultūros centrais buvę ar kitos paskirties objektai griūva ir kitose seniūnijose. Nors bešeimininkių pastatų padėtis savininkų atžvilgiu skirtinga, daugeliu atvejų jie pasmerkti būti nusiaubti, pamiršti, galiausiai, nugriūti, nusinešdami su savimi ir gražius prisiminimus. Vienas tokių pavyzdžių, apie kurį jau ne kartą kalbėta, rašyta - buvusi Čiulėnų mokykla, kuri duris mokiniams užvėrė 2008-aisiais, o netrukus įrašyta į ilgą savivaldybei priklausančio privatizuojamų objektų sąrašą, kol galop mokykla susidomėjęs ir ją nupirkęs menininkas suteikė vilčių vietiniams gyventojams.
Džiugu, kad tampame vis laisvesni, pilietiškesni, atsikratome baimių, drąsiai reaguojame į negeroves. Aktyvus, pilietiškas žmogus, aktyvi bendruomenė yra bendros sėkmės garantas. Ilgą laiką gyvavusi nuostata, kad tik valdžia turi viską žinoti, matyti ir surasti geriausius sprendimus keičiasi. Mes visi, matydami negeroves, turime tartis ir kartu ieškoti geriausių sprendimų.