Rugpjūčio pradžioje spausdinome Jono Sriubo, ilgamečio energetinės sistemos darbuotojo parengtą publikaciją „Elektrai Molėtuose - 95 metai“. Autorius keletą metų darbavosi šioje srityje Molėtų rajone, vykstant I-jam elektrifikacijos etapui, tad paprašėme pasidalinti tų laikų prisiminimais.
- 1962 m. pradėjau dirbti Molėtų r. kultūros skyriuje kilnojamame kine, kur dviese važinėjome po kaimų mokyklas, bibliotekas ir mobilia kino aparatūra rodėme žiūrovams filmus. Vėliau baigus kursus, įsidarbinau Vilniaus elektros tinklų teritoriniame skyriuje, kuomet Lietuvoje buvo prasidėjęs I-sis elektrifikacijos etapas, -pasakoja Jonas.
Molėtų socialinės paramos centro direktorė J. Burbaitė, vyresn. socialinė darbuotoja J. Guobienė, bendruomenės pareigūnė N. Purlienė lankėsi Joniškio seniūnijoje, kur kartu su čia dirbančia socialine darbuotoja J. Zarembiene pirmiausia lankėsi socialinės rizikos įskaitoje esančių šeimų namuose. Kaip sakė J. Burbaitė, įspūdžiai po tokių apsilankymų dažniausiai būna įvairūs. „Socialinės rizikos šeimose labai trūksta supratimo apie elementarią tvarką, akis bado varginga buitis, kurioje nėra diegiami socialiniai įgūdžiai čia augantiems vaikams.
Prieš kurį laiką Molėtuose įkurtas futbolo klubas „Molėtai“ savo veiklą aktyvina itin sparčiai ir po vasaros atostogų pradėtos rinkti jaunųjų futbolininkų grupės, su kuriomis dirbs jau pažįstamas ir pamėgtas treneris Ramūnas Knezys bei vienas iš klubo steigėjų Benjaminas Zelkevičius. Prieš vieną iš treniruočių kalbintas Benjaminas apie vaikus ir jaunimą, norinčius žaisti futbolą, pasakojo, kad grupėms suburti pakako skelbimų socialinėje paskyroje ir mokyklų skelbimų lentose. Tad planų eiti į mokyklas ir kviesti vaikus į treniruotes buvo atsisakyta, pabijojus, kad visų norinčių nebus galima priimti.
Lietuvos kino ir fotografijos kūrėjai Lietuvos šimtmetį paminėti nutarė dar neregėtu būdu – įamžinti šalies šimtamečius ir jų portretus unikaliame projekte „100 metų kartu“. Viena projekto herojų – Molėtų gyventoja Sofija Škilienė, sulaukusi 103 metų.
„Turiu du vaikus ir nesuskaičiuojamai daug anūkų“, – šypsosi moteris. Ja, mirus sūnui, rūpinasi marti Janina Škilienė.
Taip sako beveik pusę amžiaus atidavusi gydytojo profesijai iš kaunietės tapusi tikra molėtiškė gydytoja ginekologė, rajono savivaldybės tarybos narė Vida Kristina Valasenkienė. Šypsosi, kad jau 48-uosius metus Molėtuose skaičiuoja. „Kaip šiandien atsimenu – atvykau čia 1976 m. vasario 16 d. O kaip tądien skaisčiai švietė saulė, dar labiau nublizginusi sniegą, tad kiti siūlyti paskyrimai – Telšiuose ir Plungėje tiesiog nublanko, pasilikau čia, kur toliau tęsiasi mano darbo karjera, sava vaga teka asmeninis gyvenimas“, - pasakojo moteris. Klausiama, kas paskatino rinktis tokią atsakingą specialybę, V. K. Valasenkienė sakė, kad gal didžiausią įspūdį padaręs jos mamą, o paskui ir juodvi su seserimi gydęs gydytojas pediatras...