Būsimą Molėtų gimnazijos abiturientą Arną Strumilą tenka dažnai matyti renginiuose, kuriuose jis nesiskiria su fotoaparatu. Tik šiuo metu Arnas likęs be fotoaparato, nes pardavęs turėtąjį, planuoja pirkti naują. Todėl liepos 31 dieną aštuonioliktąjį gimtadienį švęsiantis vaikinas šią vasarą nusprendė neatostogauti, o padirbėti "Dubingių žirgyne", o už uždirbtus pinigus... nusipirkti fotoaparatą.
Kelionėms po pasaulį visai nebūtina turėti daug pinigų, tereikia laiko ir didelio noro bendrauti, pažinti kitus, smalsumo. Tuo įsitikinusi jauna molėtiškė Austėja Lovčikaitė. Ne vienerius metus atvirlaiškių mainais užsiimanti ir apie tai Molėtų viešojoje bibliotekoje vykusiame renginyje pasakojusi mergina atviravo, kad atvirlaiškių mainai tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir puikus būdas žinių apie savo ir svetimas šalis plėtimui ar net savotiškas pabėgimas nuo rutinos.
Kad Balninkai turi kuo didžiuotis, anokia čia paslaptis, tačiau visgi daugiausiai kraštą garsina žmonės ir jų dideli darbai. Apie vienintelį Lietuvoje Balninkų miestelį garsinantį Stiklo muziejų ir Vlado Miškinio paveikslų galeriją jau parašytas ne vienas straipsnis, tačiau koks muziejus ir galerija būtų, jei ne kasdienis juos prižiūrinčių - Danutės ir Balio Grigų rūpestis tuo, ką atvykstantiems parodyti, įdomaus ir naujo papasakoti, kokia nauja paroda ir tuos pačius lankytojus prisimonyti.
Su Lietuvos Etnokosmologijos muziejaus direktoriumi Gunaru I. Kakaru susitinkame jo darbo kabinete, kuriame išmąstomos muziejų tobulinimo idėjos. - Ne, prieštarauja direktorius, - visos idėjos egzistuoja savaime, tereikia jas pajausti, pamatyti. O tiksliau - pats gyvenimas, kūrybos procesas savaime jas diktuoja.