Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungoje (ŽNS) ukrainietė Jelena jau kaip saviškė ir yra labai laukiama viešnia. Tiesa, dabar moteris rečiau apsilanko, nes prieš kurį laiką keitėsi jos gyvenamoji vieta ir iš Molėtų buvo perkelta gyventi į Inturkės „Bendrystės centrą“. Nuo karo pabėgusi į Lietuvą 78 metų senjorė šypsosi. Koks stebuklas, pasakoja, kad Inturkėje ji gyvenanti su moterimi iš to paties Lisičansko miesto, kuriame gyveno ir Jelena. „Anksčiau nebuvome pažįstamos,“ - purtė galvą ukrainietė, pajuokavusi, kad reikėjo pabėgti į Lietuvą, apsigyventi Molėtų rajone, kad jos susipažintų...
Man, Algirdui Meilui, 2022 metų lapkričio 2 dieną (per Vėlines) sukako 87-eri. Asmens dokumentuose yra įrašytas ir antras vardas - Boleslovas, kuris atsirado pagal senelės Marijonos Petniūnaitės Meiluvienės įsakymą. "Vaikas turi turėti šventą, bajorišką vardą, nes aš esu bajoriškos kilmės", - sakė senelė. Taigi aš, Algirdas Boleslovas Meilus pirmuosius gyvenimo žingsnius žengiau Perkalių kaime, Molėtų rajone (pagal tuometinį administracinį paskirstymą Ukmergės apskrityje, Balninkų valsčiuje).
Daugeliui molėtiškių pažįstama Diana Dranseikienė, kuri neatsiejama mūsų krašte nuo sportinių šokių sūkurio, į kurį jau įsuko kelias kartas molėtiškių vaikų, šiandien jau save vadina molėtiške. Nors gimusi ir augusi Ukmergėje, bet Molėtai nuo pat mažų dienų buvo jos kraštas. Juk čia prabėgo visos vaikystės vasaros, kurias ji leisdavo pas mylimą močiutę, mamos mamą, Molėtų priemiesčio kaime itin gražiu pavadinimu – Lėliai, sodyboje, apsuptoje gražaus beržynėlio ir didelio pušyno. Su močiute, tiesa, prieš keletą metų iškeliavusia Amžinybėn, Dianą siejo labai artimas ryšys.
Viena iš ilgiausiai Molėtų rajono policijos komisariate dirbančiųjų 48 metų Jūratė Tamaševskienė, pradėjus skaičiuoti, kiek gi metų ji tarnauja vidaus tarnyboje, šypsosi: „Jau 29 – erius metus esu pareigūnė... Neprailgo darbo metai, sakyčiau, kad labai greitai prabėgo...“ Pasak pareigūnės, ko jau ko, bet rutinos šiame darbe nerasi. Kiekviena byla vis kitokia, kas kartą bendraujama su vis kitais įtariamaisiais, nukentėjusiaisiais, liudininkais... „Visko būna, visokių istorijų tenka išgirsti. Vieni jas kuria žiūrėdami į akis, kiti atveria širdį.