Kada benuvažiuotum į Joniškį, su reikalais ar šiaip, užsukęs į biblioteką, būsi maloniai nustebintas. Visų pirma erdve, kurią kažkokiu nepaaiškinamu būdu sugeba išsaugoti bibliotekininkė Virginija Kalinauskienė. Regis, ir knygų, ir rankdarbių, ir kompiuterių  yra, bet jie taip tausojančiai erdvę įkurdinti, kad  ne tik vieni kitiems netrukdo, bet ir skatina žengti žingsnį kitą tolyn. O jį žengęs, pamatysi tikrą stebuklą – kupančią žiedais vaškuolę ir  žaliabarzdžius vijoklius. „Jokio stebuklo čia nėra, – visi jie žiūri į saulę...“ – šypsosi Virginija.

Skaityti daugiau...

Ne kiekvienas gali pasigirti turintis įkvėpimo imtis kokios tai veiklos, kuri būtų ir pačiam, ir galbūt aplinkiniams įdomi, kuriai prireiktų išmonės, laiko, atkaklumo ir, be abejo, meilės. Visuose rajono kampeliuose turime žmonių, kurie kažką kuria, gamina, daro, puoselėja, dalinasi ir pan.

Skaityti daugiau...

Viena gražiausių mokyklų Molėtų rajone – Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazija, o su ja ir Molėtų viešajai priklausanti biblioteka. Matyt, todėl, kad turėdama dailininko vardą ji negali būti nemeniška. O labiausiai šiam pastatui suteikia neįprasto šarmo ponas Garfildas. Pats tikriausias oranžinis katinas, budintis savo namelyje prie įėjimo durų. O įėjimas – bendras ir į mokyklą, ir  į biblioteką, kairėje yra durys ir į seniūniją. Katinas nė kiek nereaguoja į kasdien čia vaikštančiuosius, bet vos tik ateina jam nepažįstamas žmogus, jis pirmas prisistato prie durų ir rodo kryptį, kur eiti. Apžavėtas pono Garfildo, nė nepamatai, kaip kartu su juo įeini į erdvų koridorių, kuriame jis leidžia sau mažumėlę paišdykauti ar pasivolioti, rodydamas apvalų pilvuką, kol geroji Almira Kamsiukienė, jo, lyg tikro princo, glėbyje neišneša į lauko  apartamentus...

Skaityti daugiau...