Justas Vilėniškis – vienas iš nedaugelio molėtiškių, kuriems nusišypsojo laimė pažinti Ameriką – kaip nuotykį. Apie tai ir šis pasakojimas.
Pirmas įspūdis, sutikus Justą, buvo gana netikėtas - prigimtinis grožis, už kurį jis turi būti dėkingas tėvams ir jų genams, jam jau savaime galėtų atkelti vartus į šou pasaulį. Tačiau kol kas, matyt, ir pats Justas dar nežino į kokį pasaulį nuneš jį likimas, ar kartą lėkęs paskui amerikietiškąjį nuotykį, nemėgins jo dar kartą ir dar...
Lietuvoje Molėtų kraštą garsinantis Mindūnų ežerų žvejybos muziejus pernai lapkričio 30 dieną šventė trisdešimtąjį jubiliejų... Kadaise buvęs Mindūnų pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus, įkurtas viename iš ūkinių mokyklos pastatėlių, dabar stebina savo didingumu, plūstančia lankytojų gausa ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių... Su garsaus Mindūnų ežerų žvejybos muziejaus įkūrėja Vilniaus Užupio gimnazijos socialine pedagoge ir istorijos mokytoja Virginija Mackoniene kalbėtis į Vilnių vykti nereikėjo...
Iš atokaus vienkiemio Suginčių seniūnijoje "Vilnies" redakciją pasiekė šilumos, gerumo ir padėkos kupini žodžiai, kuriuos viešai panoro tarti Danutė Pivorienė. 73 metų Pliešiškių kaimo gyventoja pasakojo, kad tik geru žodžiu gali padėkoti Sidabrinių bibliotekininkei Jolantai Bareikienei.
Danutė keturiasdešimt metų dirbo bibliotekininke, tad moteris gyvenimo be knygų neįsivaizduoja, bet dabar dėl sveikatos jau nepajėgia pasiekti Sidabrinių bibliotekos, kurios bibliotekininkė Jolanta pati atveža Danutei knygų.
Vos patekus į Molėtų Atvirą jaunimo erdvę, pasitinka ant sienos kabantys didelio formato jaunimo piešiniai, o praėjus ilgą koridorių, su šypsena sveikinasi kultūros ir jaunimo projektų vadovė Simona Laucevičienė. Kabinete kiek vėsoka, tylu, mat jaunimas dar pamokose ir susiburia čia tik po jų. Ant ryškios sienos... langų interpretacija, mat patalpa pusrūsyje, todėl jaunimui teko pasitelkti vaizduotę ir langus... nupiešti.
Tai – molėtiškis Alvydas Balanda, prieš 28-erius metus buvęs Sausio 13-osios įvykių sūkury, tik ne prie Parlamento, o Molėtų rajono vykdomojo komiteto pastate, dabartinėje savivaldybėje. Todėl jo nuomonė tvirta: „bet kuris iš mūsų, iš mano savanorių, įvykiams pakrypus kita linkme, galėjo papildyti žuvusiųjų gretas. Ir mes buvome pasiruošę numirti už Tėvynę...“
Pasak jo, neužmirštuolių segėjimas galbūt reikalingas mokyklose, darželiuose, bet tai neturi virsti prievartine pasirodymo akcija, kaip mes mylime laisvą Lietuvą ir jos gynėjus. Kiek pamenu, prieš keletą metų, kultūros darbuotojai buvo kviečiami siųsti neužmirštuolių žiedus į Seimą ir Prezidentei, kad neužmirštų pažadų – pakelti algas. Vargu, ar neužmirštuolės pagelbėjo...