Kuo žmogui daugiau metų, tuo daugiau kartų jam yra tekę girdėti pasakymą, kad nepakeičiamų nėra... Ir vis dėlto, nuo vieno žmogaus priklauso labai daug, ypač jei jis yra lyderis, arba savo srities žinovas. Ta karta, su kuria jis išaugo, iš kurios sėmėsi gyvenimo patirties, ir bus ta varomoji jėga jo kelyje. Tačiau ne visos kartos moka tarpusavy susikalbėti, o juo labiau išlaikyti amžiaus tarpsnių pusiausvyrą darbe, bendravimo aplinkoje. Iš čia atsiranda konfliktai, kuriuos dažniausiai laimi jauno žmogaus kultas. Tačiau pasitaiko ir išimčių. Viena jų, apie kurią verta papasakoti, yra Alantoje, o jos vardas – Leonija. „Geriau rašykit apie „Alantiškius“, o ne apie mane“ – sakys Leonija Babelytė - Ožekauskienė, norėdama pasidžiaugti savo kolektyvo nariais, bet juk be jos vargu ar būtų ir tas vokalinis- instrumentinis ansamblis „Alantiškiai“, kuris neleidžia užmiršti, jog ir jos šaknys yra Alantos parapijoje.
Rajono savivaldybės pastate vis dažniau galima sutikti ne itin oficialių, šiuolaikiškų jaunų žmonių, kurie nusprendė išbandyti save savivaldybininko pareigybėse. Vienas iš jų - savivaldybės strateginio planavimo ir investicijų skyriui kuris laikas vadovaujantis Kauną į Molėtus išmainęs Vakaris Atkočiūnas. Tiesa, iš pradžių mūsų krašte įsikūręs buvęs kaunietis dirbo Alantos technologijos ir verslo mokykloje bei Utenos kolegijoje ekonomikos ir verslo pagrindų, mikro ir makroekonomikos, finansų dėstytoju.
Tikriausiai pamenate beveik prieš tris dešimtmečius sukurtą JAV komediją „Sunkus vaikas“? Pamenu ją ir aš, tačiau ne tik dėl angelo veidu gyvo velniūkščio, o dėl amorfofalo – gėlės, žydinčios vieną parą per keletą dešimtmečių. Pelniusios labiausiai dvokiančios ir didžiausią pasaulyje žiedą išskleidžiančios gėlės vardą. Panašus reiškinys nutiko ir Molėtų viešosios bibliotekos antrame aukšte, vaikų literatūros skyriuje, kur taip pat pirmą kartą po dvidešimties metų pražydo kvapioji dracena...
Molėtų kultūros centre renginių nestinga nei vienai amžiaus grupei, jie vyksta nuolat, visos erdvės kasdien skamba savu ritmu. Pavyzdžiui, kiekvieną ketvirtadienį buriamasi neformalioms užklasinėms veikloms pradedant šokiais, dainavimu, baigiant įvairiausiais edukaciniais užsiėmimais. Svarbu pabrėžti, kad užsiėmimuose laukiama visų – jaunų ir senų, mažų ir didelių - molėtiškių, todėl tie, kurie jaučiasi nedrąsiai ar mano, kad turi nepakankamai patirties tam tikrose veiklose, yra labiausiai kviečiami išbandyti kultūrinėse veiklose.
Praėjusią savaitę į redakciją užsuko molėtiškė Stasė Statauskienė, kuri buvo sunerimusi dėl savo pilietiško poelgio. Tiesa, jis toks atrodė tik mums, o moteris buvo susikrimtusi. Mat vieną naktį, prabudusi apie 2 val., ji lange pamatė šviesą, kuri sklido iš kitoje gatvėje gyvenančio kaimyno kiemo. „Pradariau langą ir išvydau liepsną, kylančią į viršų. Supratau, jog ten kažkas dega. Neįžiūrėjau, bet ėmiau spėlioti - tvartas, šiukšlių dėžė, ūkiniai pastatai ar šalia jų sukrautos malkos?