Nedidelio ūgio tamsiaplaukis jaunuolis sakė, kad turėjęs galimybę savanoriauti Prancūzijoje, bet pasirinkęs Lietuvą, nes čia turi draugų, be to, jo tėtis sovietmečiu Lietuvoje tarnavo armijoje, statė Visagino miestą, todėl jo planuose – apsilankyti ir ten.
Molėtiškis Pranas Girdvilis savo šeimos istoriją saugo segtuve, kuriame dokumentai iš Lietuvos ypatingojo archyvo. Aštuntą dešimtį bebaigiantis molėtiškis sako, kad jam Gedulo ir Vilties diena labai svarbi, kad jis dalyvaus jos minėjime... Pranui buvo septyneri metai, kai jį, vyresnę seserį ir brolį, tėtį, mamą bei močiutę ištrėmė į Sibirą... „Tėvai turėjo 60 ha žemės, - kalbėjo Pranas bei pridūrė, kad šeima rėmė ir palaikė partizanus, besiglaudusius jų sodyboje Juozapavos kaime...
Alantos biblioteka, kaip ir miestelis, skendėjo karštymečio tinguly. Ir tai buvo puiki proga prakalbinti bibliotekininkę Jūratę Sabaliauskienę, su knygomis ir žmonėmis dirbančią jau du dešimtmečius. „Rugpjūčio 3 dieną bus dvidešimt vieneri,“ – sako Jūratė ir pradeda tarškėti apie miestelio istoriją, aplinką ir žmones, parodydama istoriko Ginto Šeikio surinktą ir padovanotą nuotraukų kolekciją, besipuikuojančią Alantos gimnazijos koridoriaus galerijoje. Keista girdėti iš Jūratės lūpų begalę skaičių, kuriuos ji, regis, semia rieškučiomis iš savo atminties...