Ne kartą teko kalbėtis su vidurinį mokslą baigusiais vaikinais ir merginomis apie tolesnį jų gyvenimo kelio pasirinkimą. Vieni galvoja toliau siekti mokslo aukštumų, kiti susirasti darbą arba imtis kokio nors verslo. Liūdniausia būna klausytis tų, kurie be jokių rimtesnių motyvų laimės ieškoti išvyksta į kitą šalį ir ne visada ją ten randa. Tokios svajonės niekad rimtai nepuoselėjo Alantoje gyvenantis Vaidas Bekešius. Dabar šeimą sukūręs vyriškis, kaime turintis savo automobilių servisą, atvirai prisipažįsta, jog kadaise ir jam buvo kilusi mintis važiuoti padirbėti svetimame krašte.
Mano pašnekovas - kupiškėnas, Molėtų krašte gyvenantis jau nuo 1991-ųjų - Julius Antanas Kaladė. Jis priklauso tai žmonių kartai, kuri, nesvarbu, kuriame Lietuvos kamputyje būtų gyvenusi, išgyveno sunkią vaikystę: trūko pinigų, maisto ir kitokių prekių... Tačiau vienintelis kelias „prasimušti į žmones“ buvo mokslo siekimas.
...Tobulo dizaino ir skonio saldumynus Molėtuose gaminantys Oksana ir Andrius Rinkevičiai laužo daugeliui įprastas saldaus stalo tradicijas. Mat šie konditeriai vietoj įprastų saldžių kaštonų, braškių, riešutėlių, jogurtinio ar rafaelo tortų gali pasiūlyti subtilaus skonio, meniškai ir subtiliai, stilingai papuoštų saldėsių, kuriuos galima išvysti prabangių kulinarijos žurnalų puslapiuose arba aukščiausios prabos restoranuose...
Molėtų r. kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) rugsėjis tiesiogiai nepaliečia, nes sporto ugdymo įstaigos darbo nereguliuoja mokyklinis skambutis. Tiesa, vietoj jo bumbsi kamuoliai ir šių garsų sporto salės prisipildo irgi nuo rugsėjo. Per dvidešimt metų Molėtų r. KKSC vadovaujantis Kęstutis Vaicekauskas pokalbį apie naujo sezono pradžią pradėjo sakydamas, kad iš tiesų įstaigos veikla aktyvuojasi nuo rugsėjo.
Kartą, per vieną Julės Kavalnienės gimtadienį, į buto duris pasibeldė draugės. Sveikinimo žodžiai buvo neįprasti, pacituotas Nobelio taikos premijos laureatas Albertas Šveiceris: „Žmogaus užuojauta visiems gyvūnams daro jį tikru žmogumi.“ , o iš širdies pridėtas sakinys, kad „stebėdama šį stebuklą (kačiuką) pažink pati save“, buvo paverstas tikrove – greta markstėsi ir „ryžikas“ katinėlis, vėliau gavęs Oliverio vardą.