Molėtų socialinės paramos centro lankomosios priežiūros darbuotojai šiuo metu pagalbos į namus paslaugą teikia 148 senyvo amžiaus, neįgaliems, vienišiems rajono gyventojams. Vyresnioji socialinė darbuotoja Jurgita Guobienė, prieš išvykstant pas paslaugų gavėjus į Giedraičių seniūniją, paminėjo, kad tik dalis - iki 50 – ies -paslaugos į namus gavėjų ją gauna nemokamai. Tokia lengvata teikiama, kai pensija yra mažesnė negu 244 eurai...
Kai galvoju apie molėtiškius, garsinančius ne tik Molėtus, bet ir Lietuvą, pirmiausia iškyla Mariaus Ivaškevičiaus, Justės Rakauskaitės, Birutės Paukštytės, Armino Lydekos, Dariaus Antanavičiaus veidai. O kur dar gydytoja Marija Apeikytė, mokytojai Kazlai, prof. Povilas Gylys, aktorius Rimvydas Kalvelis ir daugybė kitų gyventojų, kuriems galėčiau surasti daug gerų ir gražių žodžių... Ir juos visus sieja gyvenamoji vieta – Amatų gatvė, jei norite – kvartalas.
Šią vasarą Bebrusų ežere metro ilgio ir 5, 640 kg svėrusią lydeką sužvejojęs molėtiškis Donatas Leišis, savo laimikiu visus intrigavęs socialinėje paskyroje, yra žvejys profesionalas. Ir nors ši lydeka sužvejota laisvalaikiu, o ne per varžybas, ko gero, prie laimikio dydžio prisidėjo ir tai, kad Donatas sportinės žūklės varžybose dalyvauja jau ketverius metus.
Molėtuose vasaroja poeto, prozininko ir žurnalisto Jono Šiožinio sūnus Eugenijus, kuriam mūsų miestas toks brangus, kad jis pusę savo amžiaus gyvena ir dirba Sankt Peterburge, bet kasmet, lyg į gimtinę, atvyksta į Molėtus.
Eugenijus, gimęs ir augęs Vilniuje, prisiminė, kaip būdamas mažas vaikas, kartu su šeima, lankydavosi tėvo gimtinėje Šiožinių kaime, netoli Daugailių (Utenos apskrityje). Jo atmintyje labiausiai įstrigęs kelias pro Suginčius, kur pakely stovėjusi skulptūra, o tėvelis paaiškinęs, jog ji vaizduojanti Ivano Krylovo pasakėčios herojus – gervę ir vilką...
Kadai mieste buvusio kino teatro „Siesartis“ pastatas, gavus dovanų – laimėjus „spalvinimo“ projektą, atgijo, jis – jau nuspalvintas. Tiesa, tai padaryta su vertinimų „atspalviais“. Mat rajono savivaldybei paviešinus pirmąjį menininko pasiūlytą fasado piešiniui eskizą, kilo diskusijos apie būsimą dovaną miestui. Būta visko, viešoji erdvė, rodos, iškentėjo net pačius didžiausius kritikuotojus.