Valentinas Stundys
Pasaulį krečia stichijų kontrastai: vienur tvinsta potvyniai, kitur siaučia sunkiai sustabdomi gaisrai ar viską naikina galingi žemės drebėjimai. Gamtoje bręsta giluminės permainos, grasinančios įprastam civilizacijos gyvenimui ir siunčiančios nenuspėjamos ateities žinią valstybėms, atsakingoms už šios dienos politikos padarinius būsimoms žmonių kartoms.
Pavasaris baigiasi neprasidėjęs – gyvenome darganotas rudeniškas dienas. Pasiilgome saulės spindulių ir šilumos – įprasto gamtos ciklų stabilumo. Deja, keista makalynė ir maišatis skverbiasi kasdien arba brukama visur ir visaip.
Gyventojų skiepijimas verčiamas lenktynėmis tarp savivaldybių, nors toliau nubėgti neįmanoma, nes gauni tiek vakcinų, kiek gauni. Kažkokia beprasmė propaganda.
Premjerė kratosi žurnalistams būti vakcinų eksperte – ir šitai teisinga, juk yra specialistai. Tuo tarpu Molėtų rajonas vis dar laikosi susirgusiųjų lyderių pozicijoje, tad savidrausmės mums visiems reiktų daugiau.
Išsiilgome saulės ir šilumos – nesibaigiančios darganos varo į koroninį nusiminimą ir apatiją. Karantino atlaisvinimuose vieną dieną pažadas laisvinti, kitą – jau jo atsižadėjimas, dar per anksti. Vieni ekspertai ragina atlaisvinti ribojimus, kiti prašo neskubėti; pirmieji, vos ką atlaisvinus, ima kaltinti valdžią darant klaidą. Taigi susigaudyk, kas čia darosi ir kuo tikėti. O rasti visų lūkesčius tenkinančius sprendimus tiesiog neįmanoma. Akivaizdu, kad turėsime išmokti gyventi su šiuo virusu, saugodami vien kitus.
„Vilnies“ pokalbių su rajono tarybos nariais cikle – Stasys Žvinys.
-Daugiau nei trisdešimt metų esate renkamas į rajono tarybą. Sakoma, savame krašte pranašu nebūsi, regis, jums šiuo atveju tokį posakį teko garbė iš dalies paneigti?
-Iki šaknų esu molėtiškis. Čia gyveno mano seneliai, tėvai, čia su šeima visą savo gyvenimą gyvenu ir aš. Šis kraštas mano gyvenime ypatingai svarbus, branginu jį, didžiuojuosi, kad jame gyvenu, nesavanaudiškai gerbiu čia gyvenančius žmones. Kokioje darbinėje pozicijoje bebuvau, o jų mano 44-erių metų veikloje nebuvo daug, visuomet jaučiau didelę atsakomybę prieš žmones, mokydavausi iš jų, stengdavausi juos suprasti, palaikyti ir padėti, sykiais savo asmeniniu pavyzdžiu įkvėpti bendram darbui.
Praėjusį ketvirtadienį surengtas eilinis, bet vis dar nuotolinis rajono tarybos posėdis, prieš tai įvykus „gyviems“ komitetų sambūriams, kuriuose nestigo diskusijų, klausimų ir pasamprotavimų. Būta net ir įdomesnių replikų, kuriose vieni kitus tarybos nariai skyrė ir ne itin pagarbių pavadinimų, o tarybos posėdžio metu kai kurių nei prisišaukti, nei pakalbinti pavyko, nes dirbo kitus darbus...
Pradėta nuo pritarimo parengtai rajono savivaldybės strateginio plėtros plano 2018–2024 metams įgyvendinimo 2018–2019 m. ataskaitai, kuri rengiama ne rečiau kaip kas du metai.