Vilnies nr. 61 rugpjūčio 8 d.

Redakcijos skiltis

Vasara Molėtuose - galimybė užsidirbti smulkiesiems verslininkams, turgelio prekiautojams, kaimo turizmo sodybų, poilsiaviečių, viešbučių ir kempingų turėtojams... Daugelis jų iš to, ką užsidirba poilsio sezono metu, gyvena kitu metų laiku. Būtent paslaugų teikėjai  reprezentuoja mūsų kraštą ir įtvirtina arba gal teisingiau - pateisina jo paties firminį ženklą "Čia viskas tikra".  Dirba visi - pradedant paslaugų ir informacijos teikėjais, baigiant tais, kurie tvarko ir kuopia pašalius, prižiūrį viešąją tvarką. Tad mes esame patrauklūs tiek, kiek patys sugebame save pristatyti, pasirūpinti, išgirsti, spręsti problemą ir pan. To niekas nepaneigs, reprezentuoja kiekviena smulkmena.

Štai pirmadienio rytmetį paskambinusi molėtiškė redakcijai pranešė, jog sodų bendrijoje "Siesartis" atostogas leidžiantis vilnietis pastebėjo pakelėje gulinčią, matyt, automobilio partrenktą stirną. Kadangi lauke svilino karštis, mūsų buvo prašyta informuoti tas tarnybas, kurioms priklausytų pasirūpinti gaišena. Paskambinome į aplinkos agentūrą ir buvome patikinti, kad viskas susitvarkys. Aišku, ne aplinkosaugininkai gaišenas tvarko, bet jie žino procedūras, kaip ir kas tą turi padaryti. Trečiadienį mums vėl ta pati molėtiškė, suabejojusi, jog mes jos pranešimą perdavėme atitinkamoms tarnyboms, pranešė, jog jau nebeįmanoma tuo keliu pravažiuoti dėl tvyrančios smarvės. Nenuostabu - daugiau nei 30 laipsnių karštyje gulėjusi gaišena pradėjo pūti. O redakcija, rodos, ne tam signalą perdavė, nes dar kartelį paskambinus aplinkos agentūrai, išgirdome pareigūno Dainiaus atsaką, jog stirnos jie nerado, dabar, žinodami tikslesnę vietą, tikriausiai suras, o redakcijai pasiūlyta nesinervuoti... 

Kitas praėjusio savaitgalio nuotykis - mūsų verslo prisistatymas. Trejetui dienų į mūsų miestą atvyko verslininkas su dviem nepilnamečiais sūnumis iš Sankt Peterburgo. Jam buvo užsakytas kambarys viešbutyje miesto centre, už jį laiku sumokėta. Įsikūręs vyriškis sakė, jog jam ten labai patiko, langas didelis - į pagrindinę miestelio gatvę, kas jam, atvykusiam iš didžiulio miesto, pasirodė labai patrauklu. Darbinę kelionę suderinęs su pažintine ir poilsine, Sergejus su vaikais penktadienį vaikščiojo naujais mūsų paežerių pėsčiųjų takais, susitiko su savo verslo partneriu, rytojaus dieną apsilankė Mindūnuose vykusioje šventėje, apžiūrėjo A. Truskausko medžioklės trofėjų muziejų, pasidomėjo ir Žvejybos muziejaus ekspozicija. Įspūdžiai - kuo nuostabiausi. Pasiplaukiojimas Siesarties ežeru, pietūs kaimo turizmo sodyboje, dažasvydžio pramoga svečio lūkesčius pailsėti išpildė su kaupu. Jis nuolat kartojo: "kaip pas jus gera gyventi, kaip čia viskas puiku, papasakosiu saviškiams, kad verta čia atva-žiuoti..." Vakare susitikta su verslo partneriu, kur ilgokai pavakarota. Atvykus taksi, vėlgi visi buvo nustebinti taksisto Vido maloniu bendravimu. Jis kantriai laukė ("toks mano darbas") savo keleivių prie vartų. Mat atsisveikinimas su svetingais šeimininkais užtruko. Nuvažiavus prie viešbučio, susizgribta, kad nebėra viešbučio raktų. Kadangi buvo po vidurnakčio, jų ieškoti visose lankymosi vietose buvo praktiškai neįmanoma. O budėtojo juk nėra! Todėl skambinta savininkei mobiliuoju telefonu, siūlyta sumokėti už naujus raktus. Gautas atsakymas -  "mes naktį nevažiuojame". Bandant paskambinti dar kartą, telefonas buvo išjungtas... Svečias su dviem nepilnamečiais vaikais, kurie, beje, gyvena su mama Suomijoje ir čia leido trumpas atostogas su tėčiu, liko gatvėje... Tiesa, ne tik liko gatvėje, bet ir viešoje vietoje, o žmogus svečiuose buvo išgėręs. Tad atsirado galimybė (gal ir teorinė) gauti nakvynę areštinėje... Laimei, taksistas vis dar laukė, todėl nelaimėlius pargabeno ten, iš kur paėmė... Nežinia, kokius įspūdžius iš Molėtų į Sankt Peterburgą išsivežė Sergejus - geruosius, patirtus lankantis mūsų krašte, ar paskutinį akcentą?  Beje, raktai buvo surasti, su šeimininke susitikti nereikėjo. "O ir kam? - sakė Sergejus. - Pas mus taip nebūna..." Tuo tarpu vyresnėlis sūnus Jerekas dar papasakojo istoriją, kad gyvendamas Suomijoje su mama kartą pateko į kuriozinę situaciją - vaikų teisių tarnyba vos neatėmė jo iš mamos vien todėl, kad išgirdo garsesnį pokalbį. Tai kaip ta tarnyba reaguotų pamačiusi vidurnaktį vaikus lauke ir dar su išgėrusiu tėčiu?..

Taip smulkmeniškai nupasakota istorija - ne moralas, bet pastebėjimas, kad gali visos paslaugų grandys išsijuosę stengtis sukurti puikų įvaizdį, teikti kokybišką paslaugą, bet jeigu vos vienas sraigtelis užstrigs, jis viską sugadins. Kaip tas šaukštas deguto medaus statinėje...