Spalio danguje - ryškus Jupiteris, meteorai ir kometa prie Marso

Žvaigždės  skelbs artėjančią žiemą
Spalio vakarais iš už rytų horizonto kils įspūdingas Tauro žvaigždyno žvaigždžių spiečius M45 - Sietynas (Plejados). Prieš vidurnaktį paskui Sietyną tekės Šienpjoviai (Orionas), mūsuose dar vadinti Pjovėjais arba Kūlėjais. Šių dviejų žvaigždynų vakarinis pasirodymas - ženklas, jog perėjome į antrąją rudens pusę ir žiema jau artėja sparčiu žingsniu. 
Giedrais spalio vakarais Didieji Grįžulo ratai riedės žemai palei šiaurinį horizontą. Į kairę nuo jų  švytės Jaučiaganis su ryškia Arktūro žvaigžde. Rytuose tekės Persėjas, kiek dešiniau ir aukščiau jo spindės Andromedos žvaigždžių virtinė, nusidriekusi link išraiškingo Pegaso kvadrato. Virš Andromedos besidriekiančiame Paukščių Take išsiskirs "W" pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas.  Po Andromedos ir Pegaso žvaigždynais blausiai spindės zodiakinis Žuvų žvaigždynas. 
Ryškiausiai spindės Jupiteris
Marsas, matomas vakarais žemai virš pietvakarių horizonto, slinks per Gyvatnešio ir Šaulio žvaigždynus.
Jupiteris tekės vėlai vakare ir rytais spindės aukštai pietryčiuose. Mėnesio pabaigoje iš Vėžio žvaigždyno persislinks į Liūto žvaigždyną, palaipsniui artėdamas prie Regulo žvaigždės, ir mėnesiui pasibaigus, bus per 10° į šiaurės vakarus nuo ryškiausios Liūto žvaigždės Regulo. 
Merkurijų paskutinėmis mėnesio dienomis galima bus pamatyti rytais neaukštai patekantį virš pietryčių horizonto Mergelės žvaigždyne. Jo šviesis sieks -0,4 ryškio, todėl pastebėti jį auštant neturėtų būti sunku.
Saturno ir Veneros šį mėnesį dar nematysime, jie ir toliau slėpsis Saulės spinduliuose. Venera danguje pasirodys tik gruodžio pradžioje.
Orionidai ir Drakonidai paskleis meteorų
Spalio 2 - lapkričio 7 dienomis reiškėsi meteorų srautas Orionidai (Šienpjovių), o jų pikas šiemet bus spalio 21-osios naktį. Tuomet bus puiki proga stebėti šį itin greitų meteorų srautą, mat jaunas Mėnulis pasislėps už horizonto praktiškai iš karto po saulėlydžio ir savo šviesa netrukdys grožėtis kometos 1P/Halley kosminėje erdvėje paskleistomis dalelėmis, kurios įskriedamos į Žemės atmosferos viršutinius sluoksnius sužibs meteorų šviesa. Tuomet per 1 valandą turėtų sušvisti apie 20 gelsvų bei žalsvų meteorų. 
 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 78 spalio 10 d.

 

Komentarai 

Komentarų nėra

Rašyti komentarą



Apsaugos kodas
Įveskite atsakymą