Liepos danguje - Vasaros Trikampis, žieduotasis Saturnas ir lauktos žinios iš Plutono

Giedrais liepos vakarais pietinėje dangaus pusėje sušvinta dvi ryškių šviesulių poros: Vega ir Altayras bei nuo jų į vakarus - Arktūras ir Saturno planeta. Ryškioji Venera ir netoli jos esantis Jupiteris jau skendi vakaro žarose. Žvaigždžių trejetas - Vega, Altayras ir ne toks ryškus Denebas sudaro vadinamąjį  Didįjį Vasaros Trikampį, kuris yra išskirtiniu dangaus ženklu ryškesnių žvaigždžių stokojančiame vasaros danguje.

Labiau sutemus, šiaurės vakaruose išryškėja žemyn svyrantys Didieji Grįžulo Ratai ir šiaurės rytuose - aukštyn kopianti Kasiopėja. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto jau galima įžiūrėti neaukštai iškilusį zodiakinį Šaulio žvaigždyną. Į kairę nuo jo pastebimas neryškus Ožiaragis, o į dešinę - prie horizonto glaudžiasi Skorpiono žvaigždynas su savo ryškiausia Antario žvaigžde, kurios vardas graikų kalboje reiškia "Marso varžovas", mat Antaris, kaip ir Marsas, švyti rausva spalva. 

Liepos viduryje pamažu daugėja "krentančių žvaigždžių", prasideda nestiprūs Alfa Kaprikornidų  bei pietinių Delta-Akvaridų meteorų srautai, o liepos 17 d. jau apsirekš ir garsusis Perseidų meteorų srautas, savo "krentančių žvaigždžių"  maksimumą pasieksiantis rugpjūčio mėnesį. 

 

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 55 liepos 14 d.