Šiek tiek panašūs į... berželius

Kaimiškos muzikos kapeloje "Berželis" daugelį metų grojantis molėtiškis Pranas Minkštimas,   vos tik paėmęs į rankas akordeoną,  pradeda šypsotis. Muzika jam sielos atgaiva. "Žmogus pasijunti mažiau neįgalus," - kalbėjo 68 metų molėtiškis, prieš daugiau negu porą mėnesių tapęs Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų rajono filialo kaimiškos muzikos kapelos "Berželis" vadovu. "Suabejojau,  ar gebėsiu vadovauti tik dėl to, kad nematau,"  - prisipažino vadovas, sulaukęs  bendraminčių palaikymo. Pranas - kapelos senbuvis ir vienas iš įkūrėjų, beje, kapelą ir  pasiūlęs pavadinti "Berželiu". Neieškantis žodžio kišenėje ir  smagiai pašmaikštaujantis Pranas Minkštimas  dėstė, kad  "dėl regėjimo negalios ir  esam šiek tiek panašūs į berželius - ir linguojame, ir siūbuojame, ir vienas į kitą remiamės. Skiriu juoda ir balta, matau žmogaus siluetą, bet atpažinti jau negaliu, su baltąja lazdele galiu eiti, nes kitaip gatvės važiuojamosios dalies nuo šaligatvio neskiriu. Akių tinklainės degeneracija man buvo diagnozuota dar 1982 metais. Gydytojai  tuomet tepasakė, kad apakimas man gresia po 20 metų. Bet ir dabar dar šiek tiek matau. Gera būtų matyti dainų tekstus, natas. Deja, visa tai saugau tik atmintyje. Gelbsti diktofonas, su kurio pagalba mokausi groti naujas melodijas,  dainų tekstus..." 

 Apdovanotą muzikalumu Praną nuo paauglystės traukė muzika. Jo mėgstamiausias instrumentas  -  armonika, kurią  dabar teko iškeisti į akordeoną,  nes kapeloje armonika groja   Genutė Žigelienė.  Dėl instrumentų įvairovės kapeloje  Pranas į rankas paėmė akordeoną. "Jeigu atsirastų kolektyve akordeonistas,  vėl imčiau armoniką į rankas," - šypteli vadovas,   planuojantis koncertus, kurių prasidėjus renginių  sezonui bendruomenėse nestigs. O pirmąją armoniką už savo uždirbtus pinigus  jis nusipirko būdamas 16 metų.  Visą gyvenimą savamoksliu muzikantu buvęs Pranas juokėsi,  kad  apie  mokymąsi groti nebuvo ir minties, todėl pasirinko  statybininko - mūrininko profesiją.  Kuomet pradėjo mokytis  Vilniuje, profesinėje mokykloje iš visų pirmakursių po peržiūros jis buvo pakviestas į chorą.  Muzikai talentingam vaikinukui iš Videniškių krašto  po atrankos dėstytojas ir choro  vadovas pasakė, kad "išmokysiąs dainuoti taip, kad nereikės statybininku būti". 

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 37 gegužės 12 d.