Vilnies nr. 82 spalio 24 d.

Redakcijos skiltis

Pridėtinės vertės mokesčio už šildymą lengvatos naikinimo planai supjudė pačius valdančiuosius. Vieni iš jų, ieškodami socialinio teisingumo ir net nebodami, kad artėja rinkimai, o toks sprendimas, kaip žinia, nulemtų reitingo kritimą, aktyviai pasisako už lengvatos naikinimą, nes ji taikoma ir tiems, kurie gali, o ir turi, mokėti brangiau. Kiti gi koalicijos partneriai pasisako prieš tokios lengvatos naikinimą, nes neva nėra parengtas kompensavimo mechanizmas, ir taip greičiau politikuoja nei realiai vertina realybę. Net Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė sako, kad vyriausybės teikiama kompensavimo tvarka netenkina, nes pagal ją kompensacijos būtų taikomos tik socialiai remtiniems asmenims. O kam ji dar turėtų būti taikoma? Kodėl individualiuose namuose gyvenantys net ir galbūt socialiai remtini žmonės moka už kurą (malkas, anglį, briketus...), įskaitant visą PVM - 21 proc., o ne lengvatinį 9 proc.? Į tokį "Vilnies" skaitytojo klausimą mes atsakyti negalėjome... Bet užvirusi arši kova dėl PVM lengvatos naikinimo šiandien leidžia spėti, jog tai ne rūpinimosi žmonėmis, bet, greičiau, savimi - išsilaikyti politikos viršūnėse, pasitelkus populiarius, aišku, žmonėms labai opius sprendimus, išraiška. Juk savaime aišku, jog kiekvienas Lietuvos žmogus jau dabar pasipiktinęs sprendimu naikinti lengvatą, kadangi jis nežino, o jam ir nėra jokių garantijų, kad padėtis gerėja. Kaip sako ekonomistas G. Nausėda, "iš esmės yra visos prielaidos daugeliui namų ūkių pagerinti padėtį, nes dėl gamtinių dujų atpigimo daugelyje savivaldybių net ir panaikinus PVM lengvatą šilumos kaina nekils, o tuo metu per kompensavimo mechanizmą žmonės gaus daugiau". Deja, mūsų krašto žmonių net ir tokios prielaidos neguostų, nes mums dujų kainų kitimas nė motais! Dujų kainos mažėjimas labiausiai paveiks Vilniaus ir Kauno gyventojus, kur yra daugiausiai dujomis generuojamo centrinio šildymo vartotojų... Vyriausybė paskelbė, kad panaikinus lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šildymui į biudžetą būtų surenkama papildomai 200 mln. litų. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius net  pateikė skaičiavimus, kad dujų kaina, nepratęsus mokestinės šildymo lengvatos, vidutiniškai pakiltų nuo 23,8 ct/kWh iki 26,45 ct kWh, t. y. mažiau negu 3 ct už kWh. Šildymas pabrangtų ne visose savivaldybėse, tik kai kuriose iš jų. Viena iš jų, reikia suprasti - Molėtų. Taipogi premjeras sako, kad jei dabar bus nutarta palikti PVM lengvatą šildymui - nors toks sprendimas būtų socialiai neteisingas ir žalingas šalies biudžetui bei finansiniams įsipareigojimams, tuomet, jo manymu, tokia lengvata turėtų likti iki kadencijos pabaigos, kad daugiau kasmet šia tema nebūtų spekuliuojama. Taip netiesiogiai pasakoma, jog visgi besipriešinančiųjų lengvatos peržiūrai pusėje esama politikavimo...

 Na, o kaip gi be jo, politikavimo, savivaldos rinkimams ant nosies nutūpus! Dar viena jo apraiška pasireiškė ir iš konservatorių pusės. Jie panoro, kad žurnalistų etiką reguliuotų vyskupai... Antradienio posėdyje Seimas turėjo balsuoti dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, pagal kurias būtų pertvarkoma Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Ją pakeistų Visuomenės informavimo etikos asociacija, kurioje dėl žurnalistų etikos spręstų žurnalistų, leidėjų atstovai ir... parlamentarų Vilijos Aleknaitės-Abramikienės ir Jurgio Razmos siūlymu į asociacijos steigėjus priverstinai įtraukta Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija. Beje, Seimas tam praėjusią savaitę po svarstymo buvo pritaręs. Žurnalistų ir leidėjų asociacija išplatino viešą laišką, kuriame rašoma, kad tokiu pasiūlymu sukurtas beprecedentis atvejis, kai vienos religinės konfesijos atstovas dėl visiškai neaiškių priežasčių prievarta įtrauktas į žiniasklaidos ir žurnalistų asociacijos steigėjų sąrašą. Iš esmės tuo sugriauta esminė įstatymo pakeitimų idėja - sukurti efektyvią ir profesionalią žiniasklaidos savireguliacijos sistemą, kuri neatstovautų nė vienai politinei, religinei ar kokiai kitai visuomeninei grupei, konkuruojančiai savo idėjomis su kitomis panašiomis organizacijomis... Tokį konservatorių norą labai taikliai įvertino ir socialdemokratai - kaip visos mūsų valstybės pažangos ir modernėjimo bloškimą dešimtmečiais... Atrodo, kad politikieriai iš tikrųjų baigia peržengti visas ribas, žurnalistų etiką, anot konservatorių, turėtų sergėti vyskupai! (Beje, kodėl pasirinkta būtent Katalikų Bažnyčia - tada reikėtų visų 9 tradiciškai pripažįstamų religijų atstovus kviesti).

O juk pagal Konstituciją Bažnyčia atskirta nuo valstybės. Konservatorių idėją kritikuoja ir VU Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras, atkreipęs dėmesį, kad toks siūlymas prieštarauja Konstitucijai, kuria, be kita ko, grindžiamas valstybės ir bažnyčios sekuliarumo principas. Atrodo, kad savotiškai nusilenkdami Bažnyčiai konservatoriai nori pelnyti galingos visuomenėje jėgos palaikymą, kad ir per (vėl gi!) rinkimus. O gal reiktų įžvelgti galimus informacijos laisvės ribojimo atvejus?